Pulsas tampa pavojingas gyvybei tada, kai širdies ritmas pasiekia kritines ribas ir sukelia grėsmę gyvybiškai svarbių organų aprūpinimui deguonimi. Suaugusio žmogaus normalus pulsas ramybės būsenoje yra 60–100 dūžių per minutę. Bet jei jis krenta žemiau 40 arba nuolat viršija 130, būtina medicininė intervencija.
Kada pulsas tampa grėsme gyvybei?
- <40 bpm – kritinė bradikardija
- >130 bpm – pavojingas dažnis ramybėje
- >150–200 bpm – kritinė tachikardija, ypač jei ją lydi simptomai
Bradikardija: kai pulsas per žemas
Bradikardija reiškia širdies susitraukimų dažnį mažesnį nei 60 bpm. Sportuojantiems tai gali būti normalu, tačiau <40 bpm yra ribinė vertė, kelianti pavojų sąmonės netekimui, kraujospūdžio kritimui ir vidaus organų hipoksijai. Pavojus padidėja, jei atsiranda simptomai – galvos svaigimas, silpnumas, krūtinės skausmas.
Tachikardija: kai pulsas per aukštas
Tachikardija prasideda, kai pulsas ramybės būsenoje viršija 100 bpm. Pavojinga tampa, kai ritmas pakyla iki ≥130 bpm, o ypač jei tai lydi dusulys, krūtinės skausmas ar sąmonės praradimas. Vertinant riziką, 150–200 bpm laikoma kritine riba – tokia būklė gali sukelti skilvelių tachikardiją ar širdies sustojimą.
Pavojingi simptomai, kuriuos reikia atpažinti
Širdies ritmas tampa pavojingas ne vien dėl skaičių. Esant krūtinės skausmui, dusuliui, galvos svaigimui ar alpimui – būtina kviesti greitąją pagalbą. Net jei pulsas nepasiekė kritinės ribos, simptomai rodo širdies darbo nepakankamumą. Ypač jei žmogus priklauso rizikos grupei – serga širdies ligomis, vartoja beta blokatorius ar turi elektrolitų disbalansą.
Ką daryti, kai pulsas pavojingas gyvybei
Norint sumažinti pavojingai aukštą pulsą namuose iki atvykstant medikams, reikia:
- Giliai kvėpuoti – lėtina širdies ritmą mažindamas streso hormonų kiekį.
- Atsigulti ir išlikti ramiai – tai sumažina spaudimą širdžiai.
- Atlikti Valsalvos manevrą – įkvėpti, užlaikyti kvėpavimą 10 sek. ir iškvėpti.
- Gerti vandenį – esant dehidratacijai tai gali stabilizuoti ritmą.
Šie veiksmai naudingi, kai tachikardiją sukėlė nerimas ar dehidratacija, bet jei simptomai išlieka – reikia skubios pagalbos.
Pavojingo pulso priežastys, kurias būtina žinoti
Yra 6 pagrindinės pavojingo pulso priežastys:
- Širdies ligos – širdies nepakankamumas, kardiomiopatija, aritmijos.
- Elektrolitų disbalansas – per mažas kalio, magnio ar kalcio kiekis.
- Skydliaukės sutrikimai – hipertireozė sukelia tachikardiją, hipotireozė – bradikardiją.
- Vaistai – simpatomimetikai didina, beta blokatoriai mažina pulsą.
- Stresas, nerimas – stiprus emocinis fonas trumpam pakelia širdies ritmą.
- Dehidratacija – mažina kraujo tūrį ir verčia širdį dirbti greičiau.
Kaip tiksliai pamatuoti pulsą
Norint žinoti, ar pulsas pavojingas, jį reikia tiksliai apskaičiuoti. Ant riešo arba kaklo uždėkite du pirštus, skaičiuokite dūžius per 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų. Ramybės būsenoje matavimą atlikite po 5 minučių poilsio. Matuojant sportuojant – vertinkite tik po treniruotės.
Šie skaičiai svarbūs kiekvienam, norinčiam laiku atpažinti pavojų. Pavojingas pulsas reiškia širdies nesugebėjimą užtikrinti tinkamos kraujotakos. Ilgalaikės pasekmės – insultas, širdies sustojimas, net mirtis.
Pulsas, sveikata ir prevencija
Norint išvengti ekstremalių pulso pakitimų, būtina:
- Atlikti reguliarų EKG tyrimą
- Vengti savarankiško vaistų vartojimo
- Palaikyti elektrolitų balansą per mitybą
- Valdyti stresą kvėpavimo ir poilsio pagalba
- Sportuoti saikingai ir su profesionalų priežiūra
Pulsas – vienas svarbiausių širdies sveikatos indikatorius. Pavojingai aukštas ar žemas pulsas rodo grėsmę gyvybei tik tada, kai viršija aiškiai apibrėžtas ribas ir pasireiškia pavojingais simptomais. Laiku sureagavus, daug gyvybių gali būti išgelbėta.