Bechterevo liga - Ankilozuojantis spondilitas: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Ankilozuojantis spondilitas (AS), dar vadinamas Bechterevo liga, – tai lėtinis uždegiminis artritas, kuris pirmiausia pažeidžia stuburą ir kryžkaulio-klubo sąnarius bei sukelia uždegiminį nugaros skausmą ir sustingimą. Liga dažniausiai prasideda jauname amžiuje ir gali smarkiai paveikti judrumą bei kasdienę veiklą. Pagrindiniai AS požymiai – nuolatinis apatinės nugaros dalies skausmas ir sustingimas, kurie būdingai stiprėja ramybėje, ypač naktį ir rytais, o mažėja judant ir mankštinantis. AS atsiradimą daugiausia lemia genetiniai veiksniai, ypač HLA-B27 genas, ir imuninės sistemos sutrikimai. Visiškai išgydyti ligos kol kas neįmanoma, tačiau šiuolaikinis gydymas – reguliari mankšta (kineziterapija), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir, esant poreikiui, biologiniai bei taikinio vaistai – leidžia suvaldyti simptomus, išsaugoti stuburo judrumą ir sulėtinti ligos progresavimą. Toliau aptariami ankilozuojančio spondilito simptomai, priežastys, diagnostika, gydymas ir tai, kaip gyventi su šia liga.

Straipsnis trumpai

• Ankilozuojantis spondilitas (Bechterevo liga) sukelia uždegiminį apatinės nugaros dalies ir kryžkaulio-klubo sąnarių skausmą bei sustingimą, kurie stiprėja ramybėje (naktį, rytais) ir mažėja judant.
• Ligos atsiradimą daugiausia lemia genetiniai veiksniai – ypač HLA-B27 genas ir šeimos istorija; ligos išvengti gyvenimo būdu negalima.
• Pagrindiniai gydymo pamatai yra du lygiaverčiai komponentai: reguliari mankšta (kineziterapija) ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).
• Jei po dviejų skirtingų NVNU liga lieka aktyvi, skiriami biologiniai vaistai (TNF arba IL-17 inhibitoriai), o tam tikrais atvejais ir JAK inhibitoriai; įprastiniai DMARD (metotreksatas, sulfasalazinas) stuburo formai neveiksmingi.
• Ankstyvai diagnozei svarbus MRT, kuris atskleidžia sakroilito uždegimą dar nesant rentgeno pokyčių, kraujo tyrimai (ENG, C reaktyvusis baltymas) ir HLA-B27 nustatymas.
• Sveika gyvensena – reguliarus aktyvumas, taisyklinga laikysena, nerūkymas – nepakeičia gydymo, bet padeda valdyti simptomus ir mažinti komplikacijas.

Simptomai

Daugeliui žmonių, sergančių ankilozuojančiu spondilitu, būdingas nuolatinis apatinės nugaros dalies, kryžkaulio-klubo srities ir klubų skausmas bei sustingimas. Svarbiausia, kad šis skausmas yra uždegiminio, o ne mechaninio pobūdžio, ir turi keletą būdingų požymių, padedančių jį atskirti nuo įprasto nugaros skausmo:

• prasideda jauname amžiuje (paprastai iki 40–45 metų);
• atsiranda palaipsniui, ne staiga;
• vargina naktį, ypač antroje nakties pusėje ir paryčiais;
• rytinis sustingimas trunka ilgiau nei 30 minučių;
• palengvėja judant ar mankštinantis ir sustiprėja ramybėje (mechaninis skausmas elgiasi atvirkščiai – mažėja ilsintis);
• trunka ilgiau nei 3 mėnesius.

Dėl šio diskomforto gali būti sunku pradėti dieną arba pajudėti po ilgo sėdėjimo. Nuovargis yra dar vienas dažnas simptomas, galintis varginti ir paveikti kasdienę veiklą. Be nugaros skausmo, gali skaudėti ir kitus sąnarius – pečius, kelius ar kulkšnis, todėl gali sumažėti judesių amplitudė. Akių uždegimas (uveitas) gali sukelti paraudimą, skausmą ir jautrumą šviesai. Kai kuriems asmenims sumažėja apetitas ir krenta svoris. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius, nes ankstyva diagnozė ir gydymas padeda veiksmingai valdyti būklę. Pastebėję šiuos simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytoją – kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo didesnė tikimybė išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.

Priežastys

Ankilozuojantis spondilitas atsiranda dėl genetinių ir aplinkos veiksnių derinio. Tikimybė susirgti padidėja, jei šeimoje yra sergančiųjų šia liga. HLA-B27 genas yra reikšmingiausias genetinis žymuo – jis randamas maždaug 90 % AS sergančių asmenų; vis dėlto ne visi šį geną turintys žmonės suserga, o tai rodo, kad svarbūs ir kiti veiksniai. Tam tikros infekcijos, ypač žarnyno ar urogenitalinio trakto, gali suaktyvinti imuninę sistemą ir prisidėti prie uždegimo, būdingo spondiloartritams (žr. reaktyvusis artritas). Nors tiksli AS priežastis vis dar neaiški, šių veiksnių supratimas padeda įvertinti riziką. Pastebėjus ankstyvuosius simptomus, būtina kreiptis į gydytoją reumatologą – anksti diagnozavus ligą, ją galima geriau valdyti ir išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę. Ankilozuojantis spondilitas priklauso spondiloartritų grupei ir yra giminingas tokioms ligoms kaip psoriazinis artritas; jį svarbu atskirti nuo kitų sąnarių ligų, pavyzdžiui, reumatoidinio artrito ar degeneracinio osteoartrito.

Diagnostika

Diagnozuodami ankilozuojantį spondilitą gydytojai pradeda nuo ligos istorijos ir simptomų vertinimo, ypač atkreipdami dėmesį į uždegiminio nugaros skausmo požymius. Atliekama fizinė apžiūra stuburo judrumui ir jautrumui patikrinti. Vaizdiniai tyrimai padeda pamatyti pokyčius: rentgenograma rodo vėlesnius kryžkaulio-klubo sąnarių ir stuburo pakitimus, tačiau ypač svarbus yra magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – ji yra jautresnė ir atskleidžia ankstyvą kryžkaulio-klubo sąnarių uždegimą (sakroilitą) dar tada, kai rentgenograma atrodo normali (vadinamoji neradiografinė ašinė spondiloartrito stadija). Kraujo tyrimais nustatomi uždegimo žymenys – eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C reaktyvusis baltymas (CRB) – bei HLA-B27 genas. Svarbu žinoti, kad HLA-B27 ir uždegimo žymenys yra papildomi rodikliai, o ne savaime patvirtinantys diagnozę. Ankstyva diagnozė yra raktas į veiksmingą gydymą.

Gydymas

Visiškai išgydyti ankilozuojančio spondilito kol kas neįmanoma, tačiau tinkamu gydymu galima suvaldyti skausmą, ilgam išlaikyti gerą stuburo judrumą ir sulėtinti ligos progresavimą. Gydymas remiasi dviem lygiaverčiais pamatais – vaistais ir reguliaria mankšta.

Reguliarūs pratimai (kineziterapija) yra vienas svarbiausių gydymo komponentų – jokioje kitoje sąnarių ligoje mankšta nėra tokia reikšminga. Kasdieniai tempimo, judrumo ir laikyseną palaikantys pratimai, taip pat kvėpavimo pratimai padeda išsaugoti stuburo lankstumą, mažina skausmą, sustingimą ir nuovargį. Pratimų programą geriausia sudaryti kartu su kineziterapeutu.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, yra pirmaeilis vaistinis gydymas. Esant nuolatiniam aktyviam skausmui jie gali būti vartojami reguliariai, mažiausia veiksminga doze ir tik gydytojo prižiūrint (plačiau apie šią vaistų grupę – nesteroidiniai vaistai malšinantys skausmą).

Biologiniai ir taikinio vaistai. Jei po dviejų skirtingų NVNU liga lieka aktyvi (esant padidėjusiam CRB, uždegimui MRT ar radiografiniam sakroilitui), skiriami biologiniai vaistai – TNF inhibitoriai arba IL-17 inhibitoriai (pvz., sekukinumabas, iksekizumabas, bimekizumabas), o tam tikrais atvejais ir JAK inhibitoriai (tabletėmis, pvz., tofacitinibas, upadacitinibas). Pasirenkant atsižvelgiama į gretutines apraiškas: esant pasikartojančiam akių uždegimui (uveitui) ar uždegiminei žarnyno ligai pirmenybė teikiama TNF monokloniniams antikūnams, o esant ryškiai psoriazei – IL-17 inhibitoriams.

Svarbu: įprastiniai antireumatiniai vaistai (metotreksatas, sulfasalazinas) ašinei (stuburo) ligos formai neveiksmingi ir neskiriami – jie gali būti naudingi tik tada, kai liga pažeidžia periferinius (rankų, kojų) sąnarius. Trumpalaikiai gliukokortikoidų suleidimai gali būti taikomi į uždegusį sąnarį, tačiau ilgalaikis sisteminis jų vartojimas nerekomenduojamas.

Visus sprendimus dėl vaistų priima gydytojas reumatologas pagal ligos aktyvumą ir individualias aplinkybes.

Gyvenimo būdas ir ligos valdymas

Ankilozuojantis spondilitas yra genetiškai nulemta liga, todėl jos atsiradimo gyvenimo būdu išvengti negalima. Vis dėlto tinkami kasdieniai įpročiai padeda sulėtinti ligos progresavimą, mažinti simptomus ir paūmėjimų bei komplikacijų riziką. Svarbiausia išlikti fiziškai aktyviems – reguliarūs pratimai stiprina raumenis, palaiko stuburo lankstumą ir mažina sustingimą; naudingi tiek tempimo pratimai, joga, plaukimas, tiek aerobinis krūvis. Taip pat svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, nes per didelis svoris papildomai apkrauna sąnarius. Ypač pažymėtina, kad rūkymas siejamas su sunkesne ligos eiga ir greitesniu stuburo suaugimu, todėl rūkymo metimas yra viena svarbiausių priemonių. Taisyklinga laikysena padeda mažinti stuburui tenkančią įtampą, o streso valdymo metodai (sąmoningumas, meditacija, gilaus kvėpavimo pratimai) gali padėti susidoroti su veiksniais, kurie kartais provokuoja paūmėjimus.

Subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų, liesų baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių (pvz., riebios žuvies), naudinga bendrai sveikatai, o priešuždegiminio pobūdžio mityba (pvz., Viduržemio jūros regiono dieta) kai kuriems pacientams gali padėti geriau jaustis. Vis dėlto svarbu žinoti, kad jokia dieta, vaistažolė ar maisto papildas neturi patikimų klinikinių įrodymų, kad keistų ankilozuojančio spondilito eigą ar uždegimą, ir nepakeičia gydymo. Bet kokius papildus būtina derinti su gydytoju, ypač dėl galimos sąveikos su vaistais.

Dažnai užduodami klausimai

Ar ankilozuojantis spondilitas gali paveikti ne tik stuburą, bet ir kitus organus?

Taip. Be stuburo ir sąnarių, liga gali pasireikšti akių uždegimu (uveitu), sukeliančiu skausmą ir paraudimą, taip pat būti susijusi su uždegimine žarnyno liga, sukeliančia virškinimo sutrikimų. Rečiau ji gali paveikti širdį ir plaučius. Dėl šių galimų komplikacijų svarbūs reguliarūs patikrinimai pas gydytoją, padedantys laiku pastebėti ir valdyti gretutines apraiškas.

Ar ankilozuojantis spondilitas yra paveldimas arba genetinis?

Ankilozuojantis spondilitas turi stiprų genetinį komponentą. Jei šeimoje yra sirgusiųjų, tikimybė susirgti padidėja. Svarbiausias žinomas genetinis žymuo yra HLA-B27 antigenas, randamas apie 90 % sergančiųjų. Vis dėlto šio geno turėjimas ar sergantis giminaitis nereiškia, kad būtinai susirgsite – reikšmės turi ir aplinkos veiksniai, todėl tai yra sudėtinga genetikos ir aplinkos sąveika.

Kaip ankilozuojantis spondilitas veikia kasdienę veiklą?

Gyvenimas su ankilozuojančiu spondilitu gali paveikti kasdienę veiklą dėl sustingimo, skausmo ir nuovargio. Kartais sunku ilgai išbūti vienoje padėtyje, pasilenkti ar atlikti tai, kas anksčiau buvo paprasta. Gali nukentėti ir socialinė veikla. Vis dėlto reguliari mankšta, tinkamas gydymas ir kasdienybės pritaikymas (ergonomiška darbo vieta, judrumo pertraukėlės) padeda gerokai veiksmingiau susidoroti su šiais sunkumais ir išlaikyti aktyvų gyvenimą.

Ar yra kokių nors konkrečių mitybos rekomendacijų sergant ankilozuojančiu spondilitu?

Specifinės gydomosios dietos ankilozuojančiam spondilitui nėra, tačiau bendrai sveikatai naudinga subalansuota, priešuždegiminio pobūdžio mityba: daug daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų, sveikų riebalų ir omega-3 riebalų rūgščių (žuvies). Verta vengti gausiai perdirbtų produktų ir per didelio cukraus kiekio, gerti pakankamai vandens, o alkoholį vartoti saikingai. Svarbu suprasti, kad mityba nepakeičia gydymo, o yra tik jį papildanti gyvensenos dalis.

Kaip ankilozuojantį spondilitą diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistai?

Diagnozė remiasi ligos istorija, uždegiminio nugaros skausmo požymiais ir fizine apžiūra. Svarbiausias ankstyvas vaizdinis tyrimas yra MRT, atskleidžiantis kryžkaulio-klubo sąnarių uždegimą dar nesant rentgeno pokyčių; rentgenograma rodo vėlesnius pakitimus. Kraujo tyrimais vertinami uždegimo žymenys (ENG, C reaktyvusis baltymas) ir HLA-B27 genas. Šie tyrimai vertinami kartu – nė vienas jų savaime nepatvirtina ir neatmeta diagnozės. Ankstyva diagnozė yra raktas į veiksmingą gydymą.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis tarptautinių reumatologų gairėmis ir patikimais Lietuvos bei tarptautiniais šaltiniais. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

• ASAS-EULAR 2022 ašinės spondiloartrito gydymo rekomendacijos (Annals of the Rheumatic Diseases) — tarptautinės reumatologų gairės: NVNU ir mankšta pirmaeiliai, biologiniai vaistai esant aktyviai ligai.
• Spondylitis Association of America — mankšta gydyme — kodėl reguliari mankšta yra gydymo kertinis akmuo.
• Spondylitis Association of America — JAK inhibitoriai spondiloartritui — naujesnės taikinio vaistų grupės apžvalga.
• Bechterevo ligos asociacija (Lietuva) — LT pacientų organizacija: simptomai, uždegiminis nugaros skausmas, kasdienė mankšta.
• Pasveik.lt — Bechterevo liga (ankilozinis spondiloartritas) — LT apžvalga: HLA-B27, diagnostika (rentgenas, MRT, ENG/CRB), gydymas, komplikacijos.
• Manodaktaras.lt — Bechterevo liga — LT gydytojų parengta ligos apžvalga pacientams.
• E. sveikatos portalas (esveikata.lt) — asmeninė medicininė istorija, e. receptai, kreipimasis į reumatologą.

Skubi pagalba ir konsultacijos

• 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
• 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.