Baltas liežuvis reiškia, kad ant liežuvio paviršiaus susikaupė negyvos ląstelės, bakterijos ar grybeliai. Tai dažniausiai yra ženklas, kad burnos higiena yra nepakankama, burna išsausėjusi, o mikroflora – sutrikusi. Nors dauguma atvejų nėra pavojingi, baltas liežuvis gali būti ir pirmas rimtesnių sveikatos sutrikimų simptomas, ypač jei jis išlieka ilgiau nei dvi savaites arba sukelia diskomfortą.
Ką rodo baltas liežuvis?
Baltas liežuvis gali atsirasti dėl 5 pagrindinių priežasčių:
- Burnos kandidozė – grybelinė infekcija, kurią sukelia Candida albicans. Ji pasireiškia baltu, varškės konsistencijos sluoksniu, deginimo pojūčiu burnoje ir skonio pakitimais.
- Sumažėjęs seilių kiekis – burnos sausumas (kserostomija) skatina bakterijų dauginimąsi ir apnašų formavimąsi. Tokia būklė dažna vartojant antihistamininius, antidepresantus, diuretikus ar senyvo amžiaus žmonėms.
- Nepakankama liežuvio higiena – nevalant liežuvio kasdien, ant jo kaupiasi maisto likučiai, bakterijos ir baltymai, kurie ilgainiui virsta matomu baltu sluoksniu.
- Tabako ir alkoholio vartojimas – šios medžiagos dirgina gleivinę, sausina burną ir trikdo mikroflorą. Ypač dažnai rūkoriams pasireiškia plaukuotasis liežuvis – ilgėjančios papilės, kurios sulaiko pigmentus ir bakterijas.
- Vitaminų trūkumas – B12, folio rūgšties ar geležies stoka gali sukelti filiforminių papilių nykimą, dėl to liežuvis tampa lygus, blyškus ar net baltas.
Baltas sluoksnis dažnai atsiranda liežuvio centre arba gale ir jį lydi kiti simptomai – blogas burnos kvapas, skonio pokyčiai, sausumas, deginimas ar net skausmas ryjant.
Kada baltas liežuvis rodo ligą?
Jeigu baltumas nepašalinamas valant liežuvį arba jį lydi papildomi simptomai – būtina pasitikrinti. Baltos dėmės, kurios yra storos, nepašalinamos ir ilgainiui didėja, gali būti leukoplakija – ikivėžinė būklė, ypač dažna rūkant ar vartojant alkoholį. Jei baltos dėmės pasireiškia kartu su skausmingomis opomis ar raudonais plotais – tai gali būti burnos kerpės (autoimuninė liga), herpeso viruso pažeidimai ar net ankstyvojo vėžio požymis.
Sergant skarlatina, liežuvis pirmiausia tampa baltas su raudonais taškeliais, o vėliau – ryškiai raudonas (vadinamas „braškiniu“). ŽIV sergantiems asmenims dažnai išsivysto plaukuotoji leukoplakija – baltos linijos šoniniuose liežuvio paviršiuose, kurias sukelia Epstein–Barr virusas.
Kaip efektyviai pašalinti baltą liežuvį?
Norint pašalinti baltą liežuvį, svarbu taikyti mechaninius ir prevencinius veiksmus:
1. Valykite liežuvį bent kartą per dieną – naudokite liežuvio valiklį (plastikinį arba metalinį). Valykite nuo šaknies iki galiuko, spaudžiant švelniai, bet efektyviai.
2. Naudokite liežuvio gelius – šios priemonės mažina sieros junginius, kurie sukelia blogą kvapą ir neleidžia daugintis anaerobinėms bakterijoms.
3. Gerkite daugiau vandens – drėgmė palaiko seilių gamybą ir apsaugo nuo bakterijų augimo.
4. Atsisakykite rūkymo ir alkoholio – tai vieni pagrindinių dirgiklių, sukeliančių gleivinės pažeidimus ir mikrofloros disbalansą.
5. Naudokite burnos irigatorių – pavyzdžiui, Waterpik tipo prietaisai padeda pašalinti bakterijas iš sunkiai pasiekiamų vietų, mažina sausumą ir pagerina burnos higieną.
Jei po 10–14 dienų kasdienės priežiūros situacija nesikeičia, būtina kreiptis į gydytoją arba odontologą – ypač jeigu liežuvio pokyčiai lydi skausmą, opas ar rijimo sunkumus.
Ką daryti, kad baltas liežuvis neatsinaujintų?
Norint išvengti pasikartojančios problemos, būtina kasdien:
- valyti liežuvį,
- vartoti pakankamai vandens,
- koreguoti mitybą (įtraukti B grupės vitaminus, geležį),
- vengti burnos sausumą sukeliančių veiksnių,
- reguliariai lankytis pas odontologą.
Baltas liežuvis dažniausiai signalizuoja, kad burnos priežiūros režimas reikalauja dėmesio. Tai ne tik estetinė problema – ilgainiui gali prisidėti prie infekcijų, skonio sutrikimų ar net sudaryti sąlygas rimtesnėms sveikatos problemoms. Todėl ankstyvas reagavimas ir higienos įpročių gerinimas yra efektyviausias sprendimas.