Gėdos matavimas: kodėl vieno klausimo nepakanka
Žmogaus gėda yra viena iš tų emocijų, kurios lengvai lieka nepastebėtos medicinoje, nors gali lemti rimtas sveikatos pasekmes. 2026 m. gegužės 20 d. publikuotame tyrime Bostono universiteto mokslininkai parodė, kad tikslus gėdos įvertinimas reikalauja daugiau nei vieno klausimo pokalbio metu.
Tyrimui vadovavusi profesorė Abigail Batchelder kartu su kolegomis analizavo žmones, neseniai sužinojusius apie ŽIV infekciją. Šiai grupei gėda dažnai sukelia stresą ir skatina vengti gydymo įstaigų, tačiau pacientai ne visuomet geba ar nori tiesiogiai apie tai kalbėti. Tai reiškia, kad paprastas klausimas „Kaip jaučiatės?" gali užfiksuoti tik menką dalį to, ką žmogus is tikrųjų patiria.
Mokslininkai palygino tris informacijos šaltinius: kaip dalyviai patys apibūdino savo jausmus (savęs įvertinimas), kokius žodžius vartojo pasakojime (lingvistinė analizė) ir kokia buvo jų kūno laikysena vaizdo įrašuose (neverbaliniai signalai). Paaiškėjo, kad atskirai paėmus nė vienas iš šių rodiklių tinkamai neprognozuoja nei streso lygio, nei sveikatos priežiūros vengimo elgsenos.
Tik sujungus visus tris metodus pavyko tiksliau nuspėti, kurie pacientai patiria didžiausią stresą ir kuriems gresia nutraukti gydymą. Pavyzdžiui, kai kurių tyrimo dalyvių žodžių pasirinkimas rodė gėdą, nors jie patys tokio jausmo neįvardijo, o kitų kūno kalba buvo kur kas labiau atvira nei atsakymai klausimyne.
Nors tyrimas atliktas su ŽIV pacientais, autorių teigimu, šis daugiakanalis požiūris galėtų praversti ir vertinant gėdą kitose stigmatizuojamose ligose — nuo psichikos sutrikimų iki nutukimo. Praktine prasme tai reiškia, kad gydytojai, norėdami geriau suprasti paciento psichologinę būklę, turėtų atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką žmogus sako, bet ir į tai, kaip jis sako, bei į jo kūno kalbą.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad emocijos retai būna vienmatės, o jų nepastebėjimas gali lemti praleistas progas laiku pakalbėti apie psichologinę pagalbą. Pacientams, kurie slepia gėdą, tai gali tapti priezastimi vengti vaistų, konsultacijų ar įprastinių sveikatos patikrinimų.
