Žaizdų gydymas liaudiškai remiasi natūraliais, dažnai šimtmečiais naudotais augalais ir mišiniais, kurių poveikis pagrįstas antibakterinėmis, priešuždegiminėmis ir gijimą skatinančiomis savybėmis. Norint veiksmingai gydyti nedideles, paviršines ar negilias pūlingas žaizdas namuose, būtina laikytis higienos ir naudoti tinkamas priemones, kurios padeda išvengti infekcijos ir sumažina randų riziką.
Kaip paruošti žaizdą liaudiškam gydymui?
Norint pradėti gydymą, pirmiausia reikia:
- Nuplauti žaizdą švariu vandeniu arba fiziologiniu tirpalu
- Sustabdyti kraujavimą prispaudžiant sterilų tvarstį ar marlę
- Užkloti žaizdą steriliu pleistru arba švariu tvarsčiu
Tik tada galima taikyti pasirinktą liaudišką gydymo priemonę.
Veiksmingiausios natūralios priemonės žaizdų gijimui
Medus naudojamas kaip natūralus antiseptikas – jis drėkina žaizdą, sukuria barjerą nuo bakterijų ir pagreitina gijimą. Tepamas tiesiai ant švarios žaizdos ir dengiamas tvarsčiu, keičiamu kas 24 valandas. Alavijas, išgaunamas iš lapo vidinio gelio, mažina uždegimą, skatina audinių atsinaujinimą ir sumažina niežėjimą. Tepamas kelis kartus per dieną ant švarios žaizdos.
Ciberžolės pasta iš miltelių ir vandens ar medaus naudojama kartą per dieną – ji turi stiprų priešuždegiminį poveikį ir padeda išvengti infekcijos. Arbatmedžio aliejus praskiedžiamas nešiklio aliejumi (kokosų ar alyvuogių) ir tepamas ant žaizdos, ypač veiksmingas esant pjūviams ar įbrėžimams.
Papildomos veiklios augalinės priemonės
Ramunėlių nuoviras veikia kaip raminanti ir antiseptinė priemonė – juo galima plauti žaizdą kelis kartus per dieną. Kokosų aliejus ne tik drėkina, bet ir apsaugo nuo išsausėjimo, kuris gali sukelti randėjimą. Levandų eterinis aliejus, atskiestas nešikliu, skatina gijimą ir mažina uždegimą, o jo antibakterinis poveikis pagrįstas tyrimais.
Sunkesnėms ar ilgiau gyjančioms žaizdoms
Kraujažolės sultys su medumi, vartojamos po 3 arbatinius šaukštelius per dieną, stiprina organizmą iš vidaus. Varnalėšų lapai, virti piene arba kaip nuoviras, naudojami pūliuojančioms žaizdoms, keičiant kompresą kas 2 valandas. Taip pat naudojami švieži svogūno griežinėliai ar sultys, kurios dezinfekuoja ir pagreitina gijimą.
Ypatingu poveikiu pasižymi medetkų žiedų milteliai, sumaišyti su gervuogių uogomis ir tepami ant sutinimų, egzemų ar opų. Švieži gysločio lapai arba jų sultys 4 kartus per dieną padeda išvalyti ir užgydyti negyjančias žaizdas. Putino žievė ir uogos naudojamos kraujuojančioms ar pūliuojančioms žaizdoms – jos dezinfekuojamos, kompresai keičiami kas 3 valandas.
Natūralūs tepalai ir trauktinės
Populiarus tepalas gaminamas iš alyvuogių aliejaus, bičių vaško, pušies dervos, smilkalų ir sviesto – šis mišinys virinamas, dedamas ant marlės ir tinka net senoms ar sunkiai gyjančioms žaizdoms. Kitas variantas – tepalas iš avies ar ožkos taukų, druskos, seno svogūno – skirtas pūlingoms žaizdoms, naudojamas kas 24 valandas.
Beržo pumpurų ar tuopos pumpurų trauktinės, laikomos degtinėje, naudojamos išoriniam įtrynimui – tinka praguloms ir sunkiai gyjančioms vietoms. Taip pat naudojamos dilgėlių trauktinės, laikomos saulėje, ir pelyno nuovirai – jie padeda trofinėms opoms.
Kada liaudiškos priemonės neveiksmingos
Jei žaizda nekraujuoja, bet per 7 dienas negerėja, jei pasireiškia paraudimas, patinimas, nemalonus kvapas ar pūliai – būtina kreiptis į gydytoją. Žaizdos, padarytos rūdimis ar gyvūnų įkandimo metu, reikalauja skubios medicinos pagalbos ir stabligės vakcinacijos. Netinkama praktika – naudoti alkoholį ar vandenilio peroksidą, nes jie gali pažeisti odos audinius ir trukdyti gijimui.
Liaudiškos priemonės žaizdų gydymui veikia, kai jos naudojamos atsakingai ir tinkamose situacijose. Medus, alavijas, ciberžolė, arbatmedžio aliejus, gyslotis, varnalėša ar medetkos – tai natūralios priemonės, padedančios pagreitinti gijimą, sumažinti infekcijų riziką ir išvengti randėjimo. Tačiau bet kokie rimti simptomai ar ilgas gijimo procesas reiškia, kad reikia kreiptis į gydytoją.