Po ilgo skrydžio vieni žmonės dieną vos laiko akis atmerktas, o kiti vidury nakties staiga pabunda ir nebegali užmigti. 2026 m. rugpjūčio 5 d. BBC aprašė, kaip kūno laikrodis vėluoja paskui lėktuvą ir kodėl saulė bei valgymo laikas gali padėti jį persukti greičiau.
Kodėl kūnas nespėja paskui lėktuvą
Kembridžo universiteto tyrėja Nina Rzechorzek aiškina, kad po greitos kelionės per kelias laiko juostas vidinis biologinis laikas iš pradžių lieka suderintas su namais, nors žmogus jau bando miegoti, valgyti ir dirbti pagal atvykimo vietos laiką. Toks nesutapimas sukelia prastą miegą, mieguistumą dieną, dirglumą, dėmesio stoką ir virškinimo sutrikimus.
Problema glaudžiai susijusi su cirkadiniais ritmais. Kūno ląstelės turi savus 24 valandų laikrodžius, o pagrindinis laikrodis smegenyse prisitaiko prie šviesos ir tamsos ciklo. Kai žmogus staiga perskrenda į rytus ar vakarus, tam prireikia kelių dienų.
Kas padeda greičiau prisitaikyti
Specialistai pabrėžia, kad ypač svarbus yra šviesos režimas. Saulė yra vienas stipriausių signalų kūnui, todėl buvimas lauke dienos metu, valgymas pagal naują laiko juostą ir aiškus dienos bei nakties ritmas gali padėti organizmui persijungti greičiau.
Kelionės kryptis irgi svarbi. Skrydis į rytus dažnai būna sunkesnis, nes daugeliui žmonių lengviau laikrodį pasukti vėliau, o ne anksčiau. Jei žmogus žino šį skirtumą, galima iš anksto suplanuoti, kada gauti ryškios šviesos ir kada valgyti.
Tai nėra stebuklingas vienos dienos sprendimas, bet paprastas priminimas, kad skrydžio nuovargį dažnai tvarko ne vien pagalvė ar kava. Kartais didžiausią vaidmenį atlieka saulė, maistas ir kantrybė.
Net ir mažas pokytis, pavyzdžiui, valandos poilsio pradėjimas pagal vietos laiką, gali padėti kūnui greičiau susivokti. Kai ritmas tampa aiškus, miegas ir budrumas paprastai susilygina greičiau.
Šaltiniai: https://www.bbc.co.uk/news/articles/cvgj846q2veo?at_medium=RSS&at_campaign=rss
