Stokholmo dieta – tai mitybos planas, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama maistinių medžiagų turinčiam maistui, pavyzdžiui, daržovėms, vaisiams ir jūros gėrybėms, kartu apribojant perdirbtus produktus ir nesveikus riebalus. Šia dieta siekiama teigiamo poveikio sveikatai, tačiau kyla abejonių dėl jos ilgalaikio tvarumo ir svorio reguliavimo problemų.
Toliau šiame įraše nagrinėjama, kokius maisto produktus reikėtų įtraukti, kokių vengti ir koks yra bendras dietos poveikis sveikatai.
Ką galite valgyti pagal Stokholmo dietą?
Stokholmo dieta akcentuoja maistinių medžiagų turinčius maisto produktus, kurie skatina sveikatą ir gerą savijautą.
Ji skatina valgyti įvairias daržoves ir vaisius, įskaitant lapinius žalumynus, pavyzdžiui, špinatus ir kopūstus, kryžmažiedes daržoves, pavyzdžiui, kopūstus ir brokolius, ir įvairias uogas, pavyzdžiui, braškes ir mėlynes.
Baltymų šaltinis gali būti žuvis, ypač lašiša ir silkė, kiaušiniai, liesa mėsa ir rauginti pieno produktai, pavyzdžiui, „Skyr”.
Labai svarbūs pilno grūdo grūdai, įskaitant rugius, miežius ir avižas, taip pat sveiki riebalai iš tokių šaltinių kaip rapsų aliejus, riešutai ir sėklos.
Be to, fermentuoti maisto produktai, įskaitant raugintus kopūstus ir marinuotą žuvį, prisideda prie subalansuotos mitybos, gerina bendrą mitybą ir virškinimo sistemos sveikatą.
Ko vengti laikantis Stokholmo dietos?
Pagrindiniai maisto produktai, kurių reikia vengti laikantis Stokholmo dietos, yra cukraus, perdirbtos ir raudonos mėsos, rafinuoto greito maisto ir maisto priedų. Cukraus turintys produktai, pavyzdžiui, gaivieji gėrimai, saldumynai ir pyragaičiai, gali pridėti tuščių kalorijų. Perdirbtoje ir raudonoje mėsoje, įskaitant šoninę ir delikatesus, gali būti daug konservantų ir natrio, kurį reikėtų riboti.
Rafinuotame greitajame maiste ir užkandžiuose, pavyzdžiui, bulvių traškučiuose ir keptuose patiekaluose, gali būti nesveikų riebalų, todėl jų vartoti nerekomenduojama. Be to, maisto priedai, tokie kaip dirbtiniai saldikliai ir mononatrio glutamatas, taip pat hidrinti aliejai gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Vengdami šių maisto produktų, žmonės gali geriau laikytis Stokholmo dietos principų, kad jų savijauta būtų optimali.
Ar Stokholmo dieta yra sveika?
Stokholmo dieta gali būti naudinga sveikatai, įskaitant mažesnę riziką susirgti lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligomis ir 2 tipo diabetu. Šioje dietoje pabrėžiamas maistinių medžiagų turintis maistas, pavyzdžiui, daržovės, neskaldyti grūdai ir riebi žuvis, kurie dėl savo priešuždegiminių savybių ir didelio skaidulų kiekio gali prisidėti prie geresnių sveikatos rodiklių.
Be to, ji gali pagerinti pažinimo funkcijas ir atitikti tvarios sveikatos praktiką, skatinti mažesnį ekologinį pėdsaką ir bendruomenės gerovę. Apskritai Stokholmo dieta gali padėti palaikyti asmens sveikatą subalansuotai maitinantis ir kartu daryti teigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei.
Ar Stokholmo dieta padeda numesti svorio?
Stokholmo dieta gali padėti numesti svorio, ypač per trumpą laiką. Dalyviai pranešė, kad per tyrimo laikotarpį be kalorijų apribojimų vidutiniškai numetė 4,7 kg svorio.
Atlikus 6 savaičių trukmės tyrimą, šiaurietiškos dietos grupėse kūno svoris sumažėjo 4 %, palyginti su standartinėmis dietomis. Be to, asmenys, vartojantys svorio mažinimo vaistus, gali pasiekti geresnių rezultatų nei tie, kurie remiasi tik mitybos pokyčiais.
Tačiau daugelis dalyvių per 1-2 metus gali atgauti svorį, o tai rodo, kad ilgalaikis svorio palaikymas yra sudėtingas. Apskritai, nors Stokholmo dieta gali padėti numesti svorio, svarbu atsižvelgti į tvarumą.
Kodėl Stokholmo dieta gali būti blogas pasirinkimas?
Stokholmo dieta gali turėti nemažai trūkumų ilgalaikiam jos laikymuisi. Susirūpinimą dėl tvarumo kelia didelis žuvies suvartojimas, kuris prisideda prie pereikvojimo ir viršija šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslus. Tai, kad mityba grindžiama vietiniais ištekliais, neužtikrina aplinkosaugos standartų laikymosi.
Svorio valdymo iššūkiai yra tokie, kad po dietos asmenys linkę atgauti svorį, o rekomendacijos, kaip išlaikyti rezultatus, yra ribotos. Ilgalaikį lieknėjimo palaikymą apsunkina didelis valgymo planavimas ir griežtos rekomendacijos, dėl kurių mityba gali tapti monotoniška. Be to, dėl brangių aukščiausios kokybės ingredientų ir daug laiko reikalaujančio maisto ruošimo gali būti sunku laikytis reikalavimų, ypač užimtiems namų ūkiams. Šie veiksniai kartu kenkia ilgalaikiam Stokholmo dietos gyvybingumui.
Kaip pradėti laikytis Stokholmo dietos?
Norėdami pradėti laikytis Stokholmo dietos, pirmiausia turite užsiregistruoti svetainėje StockholmDiet.com. Tai reiškia, kad reikia pateikti svarbiausius asmens sveikatos duomenis, gyvenimo būdo įpročius, mitybos pageidavimus, nemėgstamas sudedamąsias dalis, svorio metimo tikslus ir dabartinį aktyvumo lygį, kad būtų sudarytas individualus planas. Dalijimasis medicinine informacija ir informacija apie alergijas yra labai svarbus siekiant užtikrinti saugų patiekalų dizainą, o po to, naudojant patentuotą mitybos technologiją, atliekamas bazinis įvertinimas.
Užsiregistravus galima susipažinti su asmeniniais dienos valgymo planais, kuriuose pateikiami receptai ir svorio metimo strategijos. Naudotojai gali atsisiųsti pirkinių sąrašus ir peržiūrėti mitybos pasiskirstymą. Ruošiant maistą reikia laikytis tikslių receptų instrukcijų ir pagal rekomendacijas koreguoti porcijų dydžius. Nuolatinė parama apima konsultacijas su mitybos specialistais ir galimybę susipažinti su naujais receptais, skatinančiais palankią bendruomenės aplinką.
Ar Stokholmo dieta veikia?
Stokholmo dieta gali būti veiksminga siekiant įvairių sveikatingumo ir svorio reguliavimo tikslų. Šiaurės šalių mitybos modelių laikymasis gali būti susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių rizika, įskaitant mažesnį sergamumą širdies ligomis ir 2 tipo diabetu.
Geresnė medžiagų apykaitos sveikata, kurią patvirtina palankūs gliukozės kiekio gliukozėje nevalgius ir jautrumo insulinui pokyčiai, gali dar labiau padidinti šios mitybos veiksmingumą. Priešuždegiminės dietos savybės taip pat gali prisidėti prie bendros savijautos, nes mažina sisteminio uždegimo žymenis.
Be to, dietos veiksmingumą gali padidinti svorio reguliavimo rezultatai, ypač tarp asmenų, kuriems gresia cukrinis diabetas. Ilgalaikiai tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei milijonas dalyvių, pateikia patikimų šios naudos įrodymų, nors dėl tyrimų rezultatų skirtumų būtina toliau standartizuoti mitybos apibrėžimus.
Ar galima gerti kavą laikantis Stokholmo dietos?
Laikantis Stokholmo dietos galima gerti kavą, jei ji yra nesaldinta. Juoda kava leidžiama ir dažnai įtraukiama į pusryčių valgiaraščius. Juodosios kavos vartojimo dažnumas neribojamas, tačiau pabrėžiama, kad jos reikia gerti saikingai, be to, į ją negalima dėti pridėtinio cukraus. Draudžiami priedai yra cukrus, medus, dirbtiniai saldikliai, grietinėlės ir nedietiniai pieno produktai. Cukraus turinčios arbatos, gazuoti gėrimai ir aromatizuoti kavos gėrimai taip pat draudžiami.
Kasdienis kavos suvartojimas neribojamas, tačiau svarbu gerti vandenį, kurio rekomenduojama išgerti du litrus per dieną, o kava gali padėti pasiekti šį tikslą. Atsižvelgdami į vietos kultūrą, švedai paprastai kasdien suvartoja apie 0,75 litro (3,2 puodelio) kavos, o tai atitinka dietos rekomendacijas dėl minimalaus kavos kiekio.
Ar Stokholmo dietos metu leidžiama vartoti avižinius dribsnius ir ryžius?
Stokholmo dietos metu avižiniai dribsniai ir ryžiai paprastai leidžiami. Avižiniai dribsniai, ypač plieniniai, mėgstami dėl didelio skaidulų kiekio, o nesaldintos greito paruošimo avižos taip pat gali būti priimtinos. Kad avižiniai dribsniai būtų maistingesni, vietoj cukraus juos reikėtų paskaninti uogomis, riešutais ar sėklomis.
Geriau rinktis ruduosius ryžius, kurie turi daugiau maistingųjų medžiagų nei baltieji ryžiai ir turėtų būti patiekiami saikingai, geriausiai kaip garnyras. Rekomenduojama virti garuose arba virti. Abu maisto produktai gali būti veiksmingai derinami su daržovėmis ir liesais baltymais, kad mityba būtų visavertė ir atitiktų šiaurietiškos ir Viduržemio jūros regiono mitybos principus.
Kitos panašios dietos, kurias galite išbandyti
Stokholmo dieta turi bendrų principų su keletu kitų mitybos modelių, kuriuose pirmenybė teikiama visaverčiam, maistinių medžiagų turinčiam maistui.
Viduržemio jūros regiono dieta gali pabrėžti alyvuogių aliejaus ir neskaldytų grūdų bei saikingo raudonojo vyno vartojimą, skatinantį širdies sveikatą. Okinavos dieta gali būti orientuota į didelį daržovių ir augalinių baltymų vartojimą, o jos praktika siejama su ilgaamžiškumu. Tuo tarpu Baltijos jūros dieta gali pabrėžti vietinių jūros gėrybių ir šakniavaisių svarbą, taip pabrėžiant vietinių išteklių svarbą.
Peskatarinė dieta gali būti orientuota į jūros gėrybes ir augalinį maistą, o lanksti dieta – į vegetarišką mitybą su retkarčiais vartojama mėsa. Visoms šioms dietoms būdingas sveikos mitybos principas, todėl jos gali būti tinkama alternatyva tiems, kuriuos traukia Stokholmo dietos filosofija.