Dvejus metus trunkantis kelias nuo pirmųjų simptomų iki diagnozės — su daugybe biopsijų, klaidingų nuomonių ir augančia baime. Taip atrodo retos akių vėžio formos (PVRL) paciento realybė. Palyginimui: kitos tos pačios ligos atmainos diagnozė nustatoma vidutiniškai per 35 dienas.
2026 m. gegužę žurnale „Clinical Chemistry" paskelbtas tyrimas rodo, kad ši situacija gali keistis. Mokslininkai identifikavo naują biožymenį — hepatito A viruso ląstelinį receptorių 1 (HAVCR1) — kuris galėtų padėti anksčiau ir tiksliau diagnozuoti retas, bet agresyvias smegenų, stuburo ir akių vėžio formas.
Ląstelės, kurios mėgdžioja uždegimą
Pirminė centrinės nervų sistemos limfoma (PCNSL) — vėžys, pažeidžiantis smegenis, nugaros smegenis ar akis — turi vieną prasčiausių prognozių tarp baltųjų kraujo kūnelių navikų. Per pastaruosius penkis dešimtmečius atvejų skaičius nuolat augo.
Didžiausia problema slypi akyse. PVRL — reta PCNSL forma, apsiribojanti akimis — dažnai imituoja uveitą, akies vidurinio sluoksnio uždegimą. Skirtingai nei kitų PCNSL tipų atveju, kur galima paimti naviko audinį, PVRL ląstelės yra trapios ir jų mažai, todėl patikimas tyrimas beveik neįmanomas.
Nuo 80 iki daugiau — ką keičia HAVCR1
Šiuo metu geriausias PCNSL diagnostikos metodas — interleukino (IL) kiekio matavimas — yra tik 80–90 procentų tikslus. HAVCR1, tyrėjų duomenimis, gali šį rodiklį pagerinti. Be to, biožymuo leistų laboratorijoms sekti gydymo atsaką ir anksti pastebėti atkrytį.
Tai ypač svarbu, nes 60–90 procentų PVRL atvejų progresuoja į intrakranijinę PCNSL — vėžį, išplitusį į smegenis. Kuo anksčiau diagnozė, tuo daugiau laiko gydytojai turi veikti.
Šaltiniai: https://medicalxpress.com/news/2026-05-treatment-rare-brain-spinal-cord.html
