Vasarą miške daugelis žmonių galvoja apie puršiklius ar ilgesnius rūbus — bet tikroji problema slypi ten, kur retai kas žiūri: po kojomis, takų pakraščiuose, kur erkės renkasi dar prieš pirmą įkandimą. Du metus Kanadoje trūkęs lauko tyrimas parodė, kad vienas paprastas, pigus pokytis miško takų pakraštyje gali radikaliai sumažinti erkių skaičių — iki beveik visiškai sunaikinant Laimo ligos nešiotojas.
Otaros universiteto epidemiologijos ir visuomenės sveikatos mokykloje dirbanti doktorantė Katarina Ost vadovavo eksperimentui, kurio metu Nacionalinės sostinės teritorijoje buvo palyginti natūņios, neapdorotos medžio drožės ir drožės, apdorotos akaricidu (dezometrinu) — cheminiu junginiu, dažnai naudojamu nuo erkių. Rezultatai parodė, kad abi intervencijos efektyviai sumažintė erkių populiaciją laisvalčio takuose, o chemiškai apdorotos drožės beveik visiškai pašalino Laimo ligos nešiotojas.
Laimo ligos atvejų skaičius Šiaurės Amerikos vidurio ir rytinėse srityse sparčiai auga — daugiausia dėl klimato kaitos, besikeičiančio žemės naudojimo ir pagrindinių šeimininkų populiacijos pokyčių. Kanadoje sergamumas šia liga septyniskart padidėjo per dešimtmetį, o Otavoje — net aštuonis kartus. Pačiausiomis sergamumo normomis pasižymi Nova Scotija bei Pietų Manitobos, Ontarijo ir Kvebeko sritys.
„Šis tyrimas rodo, kad skirtingos aplinkos valdymo strategijos gali būti veiksmingos mažinant ieškančių šeimininko erkių skaičių takų pakraščiuose — ten, kur žmonės dažnaisiai jas sutinka,“ — teigė prof. Manisha A. Kulkarni, vadovavusi tyrimui.
Medžio drožės kaip profilaktinė priemonė yra ne tik efektyvios, bet ir itin pigios. Bendruomenės ir savivaldybės gali jas tiesiog paskleisti laisvalaikio takų šonuose, taip sukurdamos fizinį barjerą, kuris apsunkina erkių kelionę iki žemogaus odos. Tai reiškia, kad jokių brangių įrenginių ar sudėtingų procedūrų nereikia — tik paprasčiausios medžio drožės ir noras apsisaugoti.
Šaltiniai: https://medicalxpress.com/news/2026-05-secret-bay-summer-woodchips.html
