Ūminė limfoblastinė leukemija: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL) – tai kraujo ir kaulų čiulpų vėžio tipas, kuriam būdinga per didelė nesubrendusių baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų limfoblastais, gamyba. Tai dažniausias vaikų piktybinis navikas – maždaug trys iš keturių vaikų leukemijos atvejų. Nors diagnozė sunki, šiuolaikinis gydymas vaikams pasiekia maždaug 90 proc. (kai kuriose šalyse iki 95 proc.) išgijimą; suaugusiųjų prognozė kuklesnė, bet nuolat gerėja. Liga gali sukelti įvairių simptomų – nuovargį, dažnas infekcijas ir lengvą mėlynių susidarymą. Pagrindinis gydymas yra daugiapakopė, kelerius metus trunkanti chemoterapija; pagal ligos potipį papildomai skiriami taikiniai vaistai (tirozinkinazės inhibitoriai esant Filadelfijos chromozomai) ir imunoterapija, o kamieninių ląstelių transplantacija taikoma tik didelės rizikos ar atsinaujinusios ligos atvejais. Lietuvoje vaikų ŪLL gydymas sutelktas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centre. Toliau apžvelgiame ligos simptomus, priežastis, šiuolaikines gydymo galimybes ir tai, ką iš tikrųjų žinome apie jos prevenciją.

Straipsnis trumpai

• Ūminė limfoblastinė leukemija yra dažniausias vaikų vėžys; šiuolaikinis gydymas vaikams pasiekia maždaug 90 proc. išgijimą.
• Pagrindiniai simptomai: nuovargis, dažnos infekcijos, neįprastos mėlynės ar kraujavimas, blyški oda (anemija) ir patinę limfmazgiai.
• Tikslios priežastys dažniausiai nežinomos; tik nedidelę dalį atvejų lemia žinomi rizikos veiksniai (didelė jonizuojančioji spinduliuotė, kai kurie genetiniai sindromai, pvz., Dauno sindromas).
• Gydymo pagrindas – daugiapakopė chemoterapija (indukcija, konsolidacija, palaikomasis gydymas, iš viso ~2–3 metus) su privaloma centrinės nervų sistemos profilaktika; pagal potipį pridedami TKI, imunoterapija (blinatumomabas, inotuzumabas) ar CAR-T ląstelių terapija.
• Nė viena vaistažolė, maisto papildas ar dieta neišgydo leukemijos ir negali pakeisti gydymo; dalis papildų chemoterapijos metu gali būti pavojingi, todėl viską būtina derinti su gydytoju onkohematologu.
• Daugumos atvejų, ypač vaikų, išvengti negalima – liga nesusijusi su gyvensena, o skiepo nuo leukemijos nėra.

Simptomai

Susidūrus su ūmine limfoblastine leukemija (ŪLL), gali pasireikšti tokie simptomai kaip nuovargis, dažnos infekcijos, neįprastos mėlynės ar kraujavimas, karščiavimas, svorio kritimas ir apetito praradimas. Silpnumas ar galvos svaigimas gali trukdyti kasdienei veiklai, o fizinio krūvio metu gali lengvai pritrūkti oro. Taip pat gali patinti limfmazgiai, ypač kaklo, pažastų ar kirkšnių srityje. Blyški oda gali rodyti anemiją dėl sumažėjusio raudonųjų kraujo kūnelių kiekio, o patinę limfmazgiai – vieną iš dažnesnių ligos požymių. Jei jaučiate nuolatinius galvos ar kaulų skausmus, būtina kreiptis į gydytoją, nes jie taip pat gali būti susiję su ŪLL.

Priežastys

Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL) atsiranda dėl genetinių pakitimų, turinčių įtakos kraujo ląstelių vystymuisi; daugeliu atvejų tikslios priežastys lieka nežinomos. Dauguma pakitimų atsiranda atsitiktinai, jau žmogui gimus, o ne yra paveldimi. Kai kurie įgimti genetiniai sindromai, pavyzdžiui, Dauno sindromas, gali padidinti riziką susirgti ŪLL. Įtakos gali turėti ir kai kurie aplinkos veiksniai – didelės jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis, ankstesnis chemoterapinis gydymas nuo kitų vėžinių susirgimų ar ilgalaikis tam tikrų cheminių medžiagų (pvz., benzeno) poveikis. Vis dėlto daugumai šiuos veiksnius patyrusių žmonių ŪLL neišsivysto. Amžius taip pat svarbus: ŪLL dažniausiai serga vaikai, tačiau gali sirgti ir suaugusieji. Virusinių infekcijų reikšmė ŪLL atsiradimui nėra įrodyta. Šių veiksnių žinojimas gali padėti suprasti riziką, tačiau ne visi juos turintys žmonės susirgs. Jei kyla abejonių, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir gauti individualių patarimų.

Gydymas

Ūminė limfoblastinė leukemija gydoma daugiapakope, kelerius metus trunkančia chemoterapija. Gydymą sudaro trys pagrindiniai etapai:

• Indukcija (apie 1 mėnesį) – intensyvi kelių vaistų chemoterapija, kuria siekiama remisijos (kad leukemijos ląstelės išnyktų iš kraujo ir kaulų čiulpų). Daugiau kaip 90 proc. pacientų remisija pasiekiama.
• Konsolidacija (kelis mėnesius) – intensyvus gydymas likusioms ląstelėms sunaikinti.
• Palaikomasis gydymas (iš viso ~2–3 metus) – mažesnės vaistų dozės recidyvui išvengti.

Visiems pacientams skiriama centrinės nervų sistemos profilaktika – intratekalinė chemoterapija (vaistai tiesiai į nugaros smegenų skystį), nes leukemijos ląstelės gali plisti į smegenis ir nugaros smegenis.

Gydymas pritaikomas pagal ligos potipį ir atsaką:

• Filadelfijos chromozomos teigiama (Ph+) ŪLL – prie chemoterapijos pridedamas taikinys vaistas, tirozinkinazės inhibitorius (imatinibas, dazatinibas ar ponatinibas).
• Imunoterapija – esant tam tikriems atvejams skiriami blinatumomabas ar inotuzumabas ozogamicinas (vaistai, nukreipti į leukemijos ląstelių paviršiaus žymenis).
• CAR-T ląstelių terapija (pvz., tisagenlecleucel) – atsinaujinusiai ar gydymui atspariai B-ląstelių ŪLL, ypač vaikams ir jauniems suaugusiesiems.
• Kamieninių ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacija – didelės rizikos ar atsinaujinusios ligos atvejais.

Gydymo intensyvumas ir tolesni sprendimai (įskaitant transplantaciją) vis dažniau koreguojami pagal minimalios likutinės ligos (MRL) tyrimą, kuris labai jautriais metodais aptinka likusias leukemijos ląsteles. Lietuvoje vaikų ŪLL gydymas sutelktas VUL Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centre. Viso gydymo metu gydytojai atidžiai stebi kraujo rodiklius ir bendrą sveikatos būklę, todėl labai svarbu atvirai bendrauti apie bet kokį šalutinį poveikį ar susirūpinimą keliančius dalykus.

Mityba ir papildai gydymo metu

Nė viena vaistažolė, maisto papildas ar dieta neišgydo ūminės limfoblastinės leukemijos ir negali pakeisti gydymo. Chemoterapijos ir transplantacijos metu kai kurie papildai (pvz., antioksidantai, žolelių preparatai, gyvi probiotikai) gali būti pavojingi – silpninti gydymo poveikį ar sukelti infekcijas. Bet kokius papildus būtina derinti su gydančiu gydytoju onkohematologu.

Gydymo metu svarbu tinkama mityba ir pakankamas kalorijų bei skysčių kiekis, tačiau mitybą būtina derinti su gydytojų komanda – esant sumažėjusiam imunitetui (neutropenijai) gali būti rekomenduojama maisto saugos dieta, vengiant žalio, nepasterizuoto ar fermentuoto maisto dėl infekcijos rizikos. Jokia dieta neišgydo leukemijos.

Prevencija

Daugumos ūminės limfoblastinės leukemijos atvejų, ypač vaikų, išvengti negalima ir patikimų prevencijos priemonių nėra – liga nesusijusi su gyvensena, mityba ar fiziniu aktyvumu. Tik nedidelę dalį atvejų lemia žinomi rizikos veiksniai: didelės jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis ir kai kurie genetiniai sindromai (pavyzdžiui, Dauno sindromas). Skiepo nuo leukemijos nėra. Todėl, jaučiant nerimą keliančius simptomus, svarbiausia ne „prevencija", o laiku kreiptis į gydytoją – kuo anksčiau liga nustatoma, tuo sklandžiau pradedamas gydymas. Jei šeimoje yra buvę kraujo ligų ar genetinių sindromų, verta tai aptarti su gydytoju.

Dažnai užduodami klausimai

Koks yra ūminės limfoblastinės leukemijos išgyvenamumas?

Ūminės limfoblastinės leukemijos išgyvenamumas labai priklauso nuo amžiaus ir ligos potipio. Vaikų prognozė geriausia – šiuolaikinis gydymas pasiekia maždaug 90 proc. (kai kuriose šalyse iki 95 proc.) išgijimą. Suaugusiųjų rodikliai kuklesni, tačiau gydymo pažanga – taikiniai vaistai, imunoterapija, CAR-T ląstelių terapija – juos nuolat gerina. Visada kreipkitės į gydytoją, kad gautumėte tiksliausią informaciją, pritaikytą konkrečiai situacijai.

Ar mityba gali turėti įtakos ūminės limfoblastinės leukemijos eigai?

Nėra įrodymų, kad kuri nors dieta ar atskiri maisto produktai gydytų ūminę limfoblastinę leukemiją ar lėtintų jos progresavimą. Vis dėlto gydymo metu svarbi tinkama mityba ir pakankamas skysčių kiekis, padedantys lengviau ištverti gydymą. Esant sumažėjusiam imunitetui gali būti rekomenduojama maisto saugos (neutropeninė) dieta, vengiant žalio, nepasterizuoto ar fermentuoto maisto. Mitybą visada derinkite su gydytojų komanda.

Kuo ūminė limfoblastinė leukemija skiriasi nuo kitų leukemijos tipų?

Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL) nuo kitų leukemijų skiriasi visų pirma pažeistų ląstelių tipu ir progresavimo greičiu. ŪLL atveju nesubrendę limfocitai (limfoblastai) sparčiai ir nekontroliuojamai dauginasi, todėl liga greitai blogėja ir reikalauja skubaus gydymo. Kitos leukemijos, pavyzdžiui, lėtinė limfocitinė leukemija, apima labiau subrendusias ląsteles ir vystosi lėčiau. Nuo ūminės mieloidinės leukemijos ŪLL skiriasi pažeistų ląstelių linija – verta atskirti ūminę mieloidinę leukemiją kaip kitą ūminės leukemijos tipą.

Ar yra genetinių veiksnių, didinančių ūminės limfoblastinės leukemijos riziką?

Taip. Kai kurie įgimti genetiniai sindromai, pavyzdžiui, Dauno sindromas, padidina riziką susirgti ūmine limfoblastine leukemija. Pačiose leukemijos ląstelėse aptinkamos chromosomų anomalijos, pavyzdžiui, Filadelfijos chromozoma, nėra paveldimos, bet svarbios gydymui – esant Ph+ ŪLL prie chemoterapijos pridedamas taikinys vaistas (tirozinkinazės inhibitorius). Filadelfijos chromozoma taip pat būdinga lėtinei mieloidinei leukemijai. Savo genetinę kilmę verta aptarti su gydytoju.

Koks klinikinių tyrimų vaidmuo gydant ūminę limfoblastinę leukemiją?

Klinikiniai tyrimai labai svarbūs tobulinant ūminės limfoblastinės leukemijos gydymą – būtent jie atvedė į praktiką taikinius vaistus, imunoterapiją ir CAR-T ląstelių terapiją. Dalyvaudami galite pasinaudoti naujausiais gydymo metodais, kurie dar nėra plačiai prieinami, ir prisidėti prie medicinos pažangos. Tyrimų dalyviai atidžiai stebimi gydytojų. Apie galimybę dalyvauti klinikiniame tyrime pasiteiraukite savo gydančio onkohematologo.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis Lietuvos ir tarptautinių institucijų bei pacientų organizacijų duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

• Kraujas.lt – Ūminė limfoblastinė leukemija — lietuviška onkohematologijos informacija: diagnostika, gydymo etapai, TKI, monokloniniai antikūnai, CAR-T, transplantacija.
• VUL Santaros klinikos – „Leukemija vaikams: sunkus, bet įveikiamas kelias" — Lietuvos pagrindinio vaikų gydymo centro informacija: ŪLL kaip dažniausias vaikų vėžys, ~90 proc. išgyvenamumas.
• Paguoda.lt – Ūminė limfoblastinė leukemija — Lietuvos vėžio pacientų organizacijos paaiškinimai apie ligą, gydymą ir pagalbą.
• VVKT vaistinių preparatų registras (vapris.vvkt.lt) — patikrinti, ar vaistas (pvz., imatinibas, blinatumomabas) registruotas Lietuvoje.
• E. sveikatos portalas (esveikata.lt) — asmeninė medicininė istorija, e. receptai, kreipimasis į gydytoją.
• American Cancer Society – Typical Treatment of ALL — gydymo etapai, CNS profilaktika, TKI Ph+ atveju, imunoterapija ir transplantacija (anglų k.).
• American Cancer Society – Treating Children with ALL — vaikų ŪLL gydymas, ~2–3 metų trukmė, intratekalinė chemoterapija (anglų k.).
• St. Jude (Together) – Acute Lymphoblastic Leukemia (ALL) — dažniausias vaikų vėžys, ~95 proc. išgyvenamumas, gydymas 2½–3 m. (anglų k.).
• NCI PDQ – Childhood ALL Treatment (patient) — išsami vaikų ŪLL gydymo apžvalga, rizikos grupės, MRL (anglų k.).

Skubi pagalba ir konsultacijos

• 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
• 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.