Šlapimo pūslės uždegimą (cistitą) sukelia bakterijos, dažniausiai Escherichia coli, kurios iš žarnyno patenka į šlaplę ir ima daugintis pūslėje. Simptomai – dažnas noras šlapintis, deginimas, spaudimas ar skausmas pilvo apačioje, drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas. Infekcija dažniausiai pasireiškia moterims, ypač dėl trumpesnės šlaplės, hormoninių svyravimų ar aktyvaus lytinio gyvenimo.
Norint gydyti šlapimo pūslės uždegimą namuose, būtina laikytis šių veiksmų:
- Gerkite šiltą vandenį mažais gurkšneliais – per dieną išgerkite 2–2,5 litro. Skysčių kiekis padidina šlapinimosi dažnį, o tai padeda išplauti bakterijas iš pūslės gleivinės.
- Naudokite nesaldintas spanguolių ar bruknių sultis – jose esantys proantocianidinai trukdo bakterijoms prisitvirtinti prie gleivinės. Spanguolių pagrindo preparatai yra veiksmingesni, nes užtikrina reikiamą veikliųjų medžiagų koncentraciją.
- Gerkite vaistažolių arbatas su šlapimą varančiu poveikiu – rinkitės meškauogę, asiūklį, dilgėlę, petražolę. Jos padeda pašalinti bakterijas per šlapimą. Paruoškite: 1 šaukštą užplikykite 200 ml vandens ir gerkite 2–3 kartus per dieną ne ilgiau nei 5 dienas.
- Naudokite šilumos terapiją pilvo apačioje – šilumos pagalvėlė sumažina spazmus ir skausmą. Laikykite ją 15–20 minučių vakare, visada su rankšluosčiu tarp kūno ir šildyklės.
- Venkite dirginančio maisto – pašalinkite cukrų, gazuotus gėrimus, kavą, aštrų ar rūgštų maistą. Rinkitės virtas daržoves (pvz., brokolius, salierus), nesaldintą košę, raugintus pieno produktus be cukraus.
- Įtraukite vitaminą C – jis didina šlapimo rūgštingumą, nepalankų bakterijų dauginimuisi, ir stiprina imuninę sistemą. Galite vartoti papildus iki 1000 mg per dieną arba natūralius šaltinius: erškėtuoges, paprikas, juoduosius serbentus.
- Šlapinkitės kas 2–3 valandas – net jei noras silpnas. Užlaikytas šlapimas leidžia bakterijoms daugintis.
- Laikykitės švelnios intymios higienos – naudokite tik šiltą vandenį, be muilo ar kvapiklių. Po tuštinimosi valykitės kryptimi nuo priekio į galą. Venkite aptemptų ar sintetinių drabužių.
- Vartokite natūralius probiotikus – stipri žarnyno flora gali padėti sumažinti bakterijų migraciją į šlapimo takus. Vartokite raugintus kopūstus, kefyrą, jogurtą be cukraus arba probiotikus kapsulėmis, ypač po antibiotikų kurso.
- Ilsėkitės ir venkite fizinio krūvio – gijimo metu venkite darbo, streso, ilgo sėdėjimo. Rami aplinka padeda organizmui greičiau susidoroti su uždegimu.
Kada gydytis namuose nebeužtenka?
Kai atsiranda karščiavimas virš 38 °C, skausmas juosmens ar šono srityje, pykinimas ar vėmimas, kraujas šlapime ar simptomai nepraeina per 3 dienas – būtina kreiptis į gydytoją. Rizikos grupei priklauso vyrai, nėščios moterys, vaikai, sergantieji diabetu ar turintys nusilpusį imunitetą.
Antibiotikai skiriami tik esant įrodytiems bakteriniams infekcijos požymiams
Dažniausiai naudojami nitrofurantoinai arba vienkartinis fosfomicino kursas. Neteisingas ar per anksti nutrauktas antibiotikų vartojimas gali sukelti pasikartojančius ar lėtinius cistito atvejus.
Lėtiniam cistitui būtina profilaktika.
Stiprinkite tarpvietės raumenis (pvz., Kėgelio pratimai), valykitės taisyklingai po lytinių santykių, šlapinkitės nedelsdami. Rekomenduojama reguliariai vartoti D‑manoze, stebėti imuniteto būklę ir vengti hipotermijos.
Namų gydymas padeda tik esant lengviems simptomams ir nediagnozuotoms komplikacijoms
Laiku pradėjus šiuos veiksmus galima išvengti antibiotikų vartojimo ir komplikacijų, tokių kaip pielonefritas ar intersticinis cistitas.
Jei simptomai stiprėja arba kartojasi daugiau nei 3 kartus per metus – būtinas išsamesnis ištyrimas. Reikia atlikti šlapimo pasėlį, įvertinti hormoninį foną, šlapimo takų anatomiją ir galimą lytiniu keliu plintančių infekcijų buvimą. Gydymas turi būti pritaikytas individualiai, remiantis tyrimų duomenimis.