Žemas diastolinis kraujo spaudimas rodo, kad kraujo spaudimas širdžiai ilsintis yra per mažas – paprastai mažesnis nei 60 mmHg. Ši būklė dažnai pasireiškia vyresniems žmonėms dėl sumažėjusio kraujagyslių elastingumo, tačiau gali būti pavojinga bet kuriame amžiuje, jei sukelia nepakankamą smegenų ar vidaus organų aprūpinimą krauju.
Kodėl žemas diastolinis spaudimas kelia riziką?
Žemas diastolinis spaudimas susijęs su sumažėjusia galvos smegenų perfuzija. Olandų mokslininkų SMART-MR studijoje nustatyta, kad pacientams, sergantiems kraujagyslių ligomis, žemas diastolinis ir vidutinis arterinis kraujospūdis skatino greitesnę subkortikalinės smegenų atrofijos progresiją. Skirtumas tarp pacientų, kurių diastolinis spaudimas buvo žemas (pvz., 70 mmHg), ir tų, kurių rodiklis siekė virš 90 mmHg, siekė 0,07 % pagal atrofijos rodiklius. Tai nėra teorinis pavojus – tai patvirtintas neurologinis pokytis.
Be to, diastolinis spaudimas yra vienas iš komponentų, apskaičiuojant vidutinį arterinį spaudimą (VAKS), kuris leidžia tiksliai įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. VAKS apskaičiuojamas pagal formulę: 1/3 (SKS − DKS) + DKS. Jei šis spaudimas per žemas, kyla rizika ne tik smegenų, bet ir inkstų, širdies ar kepenų veiklai.
5 pagrindinės žemo diastolinio spaudimo priežastys
Sumažinti skysčių kiekiai – dehidratacija sumažina kraujo tūrį, o tai tiesiogiai mažina spaudimą.
Endokrininiai sutrikimai – hipotireozė ir Adisono liga mažina kraujagyslių tonusą.
Vaistai – beta blokatoriai, diuretikai ar kiti antihipertenziniai preparatai gali per daug sumažinti spaudimą.
Širdies veiklos sutrikimai – kardiomiopatija ar aortos vožtuvo nesandarumas silpnina kraujo pumpavimą.
Kraujotakos sutrikimai – vidinis kraujavimas ar septinis šokas mažina kraujo grįžimą į širdį.
Kuo žemas spaudimas pavojingas?
Ilgainiui žemas diastolinis spaudimas gali sukelti neurodegeneracinius pokyčius, nes galvos smegenys, ypač subkortikalinės sritys, tampa jautrios nepakankamai perfuzijai. Tai gali iššaukti atminties sutrikimus, koncentracijos problemas ar net demencijos pradžią. Taip pat didėja alpimų, traumų, širdies ar inkstų pažeidimų rizika.
Sujungus šią būklę su retu pulsu (bradikardija), susiformuoja kritinė situacija – organizmas negauna pakankamai deguonies net ramybės būsenoje. Jei širdies ritmas nukrenta žemiau 60 dūžių per minutę, o kartu krenta ir spaudimas, būtina medicininė apžiūra.
Kaip atkurti normalų kraujo spaudimą?
Norint palaikyti normalų diastolinį spaudimą, būtina:
Padidinti skysčių vartojimą, ypač karštu oru ar po fizinio krūvio.
Suvartoti daugiau natrio, jei gydytojas neprieštarauja.
Vartoti pakankamai B12, folio rūgšties, geležies – šios medžiagos būtinos normaliam kraujotakai.
Reguliariai judėti, nes fizinis aktyvumas padeda palaikyti kraujagyslių tonusą.
Vengti staigių judesių, ypač keičiant kūno padėtį iš gulimos į stovimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Žemas diastolinis spaudimas tampa pavojingas, kai lydi simptomai: dažnas galvos svaigimas, neryškus matymas, alpimas, nuovargis. Nuolat matuojamas spaudimas žemiau 60 mmHg, ypač kartu su širdies ar kraujagyslių ligomis, reikalauja tikslaus priežasties nustatymo ir gydymo plano. Kai kuriais atvejais žemas spaudimas gali būti ankstyvas signalas apie kraujagyslių senėjimą ar pradines širdies nepakankamumo formas.
Ką svarbu žinoti vyresniame amžiuje?
Su amžiumi kraujagyslių elastingumas mažėja, todėl diastolinis spaudimas natūraliai krenta. Dėl to kraujospūdžio mažinimo vaistai turi būti skiriami atsargiai – labiau orientuojantis į sistolinio spaudimo koregavimą, o ne agresyvų diastolinio mažinimą. Šis požiūris sumažina insulto riziką ir padeda išvengti smegenų atrofijos.
Žemas diastolinis kraujo spaudimas nėra tik skaičius kraujospūdžio matuoklyje – tai konkretus fiziologinis indikatorius, susijęs su organų aprūpinimu krauju ir ilgamete sveikatos prognoze. Norint apsisaugoti nuo komplikacijų, būtina nuolat stebėti spaudimo rodiklius, suprasti jų reikšmę ir kreiptis į gydytoją vos pajutus simptomus.