Jeigu man kas nors prieš pusmetį būtų pasakęs, kad galiu sulieknėti be sporto salės, nebūčiau patikėjusi. Išbandyta visko – nuo intervalinių dietų iki „nevalgyk po šeštos“. Viskas baigdavosi tuo pačiu: trumpalaikis efektas, nuovargis ir grįžtančios buvusios formos. Kol vieną rytą pradėjau daryti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo juokingai paprasta. Ir taip – viskas prasidėjo nuo skaidulų.
Pavargusi nuo svorio kalnelių
Svoris man niekada nebuvo tik skaičius. Kiekvienas kilogramas turėjo emociją – kaltę, nusivylimą, pyktį. Kai mesti svorį tampa kasdieniu tikslu, o ne gyvenimo dalimi, išseksti emociškai. Vieną savaitę laikaisi, kitą – palūžti. Ir tai ne dėl valios trūkumo. Tiesiog alkis, nuotaikų kaita ir energijos stoka tampa per stiprūs. Tokiam kontekste „skaidulos svorio metimui“ skambėjo kaip dar viena tuščia frazė.
Bet nebuvo.
Nuo vieno šaukšto – visa lavina pokyčių
Pirmas pokytis buvo toks paprastas, kad net neatrodė reikšmingas: pradėjau rytą nuo avižinės košės su šaukšteliu linų sėmenų. Vietoj bandelės – košė. Viskas. Per pirmas savaites nepajutau jokio stebuklo. Bet pastebėjau vieną dalyką – po pusryčių nebeužkandžiaudavau. Darbe šokoladiniai batonėliai likdavo ramybėje. Alkis atrodė kažkur dingęs.
Tada supratau – skaidulos veikia ne greitai, bet stabiliai. Ir viskas pasikeitė nuo tada, kai supratau, kad jų reikia daugiau.
Kaip skaidulos padeda mesti svorį?
Jokios magijos – tik paprasta biologija. Skaidulos ilgiau išbūna skrandyje, todėl smegenys gauna signalą, kad esi sotus. Be to, jos reguliuoja cukraus kiekį kraujyje – po valgio nebelieka tų staigių šuolių, kurie dažnai verčia mus „kažko saldaus“.
Kai kūnas sotus ir stabilus, lengviau rinktis protingai. Neberėkia vidinis balsas „duok saldumynų“. Mažiau emocinio valgymo, mažiau alkio iš netikėtumo.
Pokyčiai, kurių nesitikėjau
Pirmą mėnesį net nežiūrėjau į svarstykles. Tiesiog stebėjau, kaip keičiasi savijauta:
- po valgio – ne apsunkimas, o sotumas
- tarp valgymų – jokio nuolatinio „ką dar užkąsti?“
- viduriavimas ar pilvo pūtimas – ėmė nykti
- vakare – daugiau energijos, mažiau noro išsitiesti ant sofos
Po maždaug 6 savaičių drabužiai pradėjo kristi nuo pečių. Sijonai tapo laisvesni. Ir tada – pirmą kartą po ilgos pertraukos – pažiūrėjau į save veidrodyje be neapykantos. Ne todėl, kad jau „pasiekiau idealą“, bet todėl, kad pagaliau viskas vyko be prievartos.
Kaip įtraukti daugiau skaidulų kasdien?
Tai ne dieta. Tai – įprotis. Ir jį keisti paprasta. Pradėti galima nuo šių veiksmų:
- Rytą pradėti nuo avižinės ar grikių košės
- Į salotas berti sėklų ar maltų linų sėmenų
- Valgyti obuolius su žievele, o ne sultis iš tetrapako
- Rinktis pilno grūdo duoną vietoj baltos
- Užkandžiams – džiovintos slyvos ar migdolai
- Kiekvieną kartą į pietų lėkštę įtraukti daržovių
Svarbiausia – keisti ne viską iškart. O po truputį. Kai skaidulos tampa įpročiu, jos ima dirbti už tave.
Be sporto, be spaudimo, be kaltės
Skaidulos svorio metimui – tai ne reklaminis triukas. Tai realybė, kai jos tampa kasdienybės dalimi. Jos nieko neskatina, nespaudžia, nereikalauja valandos sporto salėje ar baltymų kiekio skaičiavimo. Jos tiesiog padeda kūnui jaustis natūraliai – sotiam, stabiliam, ramiam.
Ir kai kūnas patenkintas, nebereikia kovoti. Nebereikia prievartos. Svoris pradeda kristi, nes tu nebelaikai streso viduje. O stresas dažnai ir yra tas pagrindinis priešas.
Ar verta išbandyti?
Jeigu pavargai nuo dietų, spaudimo, planų ir griežtų grafikų – skaidulos gali būti tavo šansas vėl prisijaukinti savo kūną. Nereikia keisti visko. Tiesiog pradėti nuo šaukšto. Ir stebėti, kaip po truputį keičiasi ne tik kūno apimtys, bet ir santykis su savimi.
Nes kartais tai, ko ieškojom metų metus, slypi vienoje lėkštėje avižų košės. Ir viskas pasikeičia, kai nustojame kovoti – ir pradedame klausytis.