Verslininkė Rebeka Braison ir jos vyras Kolumas Koilas abu gyvena su dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromu (ADHD). Už gydymą jie kasmet sumoka apie 4 tūkstančius svarų sterlingų iš savo kišenės, nes Šiaurės Airijoje suaugusiųjų ADHD gydymo valstybė tiesiog nefinansuoja.
"Tai milžiniški pinigai, kurių dauguma žmonių neturi. Man pasisekė, kad galiu juos uždirbti, nes dirbu kelis darbus", spalio 23 d. BBC pasakojo moteris. Situaciją ji vadina "beprotiškai nesąžininga ir nežmoniška".
Kodėl suaugusieji lieka be pagalbos
Kitaip nei kitose Jungtinės Karalystės dalyse, Šiaurės Airijoje nėra oficialiai finansuojamos suaugusiųjų ADHD gydymo programos. Sveikatos priežiūros fondai pacientus nukreipia pagal turimus išteklius, todėl susidaro ilgos eilės.
"Vaikystėje diagnozę gauti gali, tačiau kai tau sukanka 18 metų, lieki vienas. Tai beprotybė", apibūdina Rebeka.
Anglijoje situacija švelnesnė: dalyje vietovių galioja teisė rinktis kitą gydymo įstaigą, jei vietinė eilė per ilga. Škotijoje vienos bendros programos taip pat nėra, o Velse paslaugas užsako vietos sveikatos priežiūros tarybos.
Kas slypi už 4 tūkstančių svarų
Rebeka valdo tris verslus, kurie padeda apmokėti privačias psichiatrų konsultacijas, receptus ir vaistus. Ji ir vyras reguliariai lankosi pas privatų psichiatrą, o bendros gydymo išlaidos per metus siekia apie 4 tūkstančius svarų.
"Jei sirgčiau kita liga, pavyzdžiui, vėžiu, ar man būtų lūžęs kaulas, manęs nenukreiptų atgal", pabrėžia ji.
Šiaurės Airijoje 35 metus dirbantis šeimos gydytojas Alenas Makalau sako suprantantis sunkumus, su kuriais susiduria žmonės, ieškantys ADHD įvertinimo. Diagnozių vaizdą jis vadina nuolat kintančiu, o pacientų, laukiančių pagalbos, skaičius, pasak jo, tik auga.
Šiaurės Airijos sveikatos departamentas pripažįsta, kad poreikis auga, tačiau teigia, jog sprendimai turi būti priimami įvertinus bendras biudžeto galimybes. Tuo tarpu tie, kurie negali sau leisti privačių konsultacijų, lieka ilgose eilėse.
