Kelio artrozė – dažniausia artrito forma pasaulyje – ilgą laiką atrodė kaip liga, kurios pabaiga beveik neišvengiama: sąnario endoprotezavimo operacija. Tačiau naujas minimaliai invazinis gydymas, kurio rezultatai 2026 m. spalio 13 d. paskelbti žurnale „Radiology", siūlo visai kitą kelią.
Metodas, vadinamas genikulinių arterijų embolizacija, vietoj pažeisto sąnario keitimo taikosi į nenormalias kraujagysles kelyje. Per ploną kateterį gydytojai į konkrečias kraujagysles suleidžia mikroskopines daleles, kurios ištirpsta per kelias valandas. Taip nutraukiamas uždegimas ir sustabdomas nenormalus kraujagyslių augimas, kurie ir sukelia lėtinį kelio skausmą.
194 pacientai, metų stebėjimas
Tyrimo metu procedūra atlikta 194 pacientams, o rezultatai vertinti po dvylikos mėnesių. 80 proc. pacientų, kurių būklė buvo įvertinta po metų, pranešė apie kliniškai reikšmingą skausmo sumažėjimą. Kartu pastebėtas ir pagerėjęs judumas – nauda išliko bent 12 mėnesių.
Kodėl kelio artrozę taip sunku gydyti
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kelio artrozė paveikia daugiau nei 365 mln. suaugusiųjų visame pasaulyje. Liga vystosi, kai kremzlė – apsauginis audinys, dengiantis kaulų galus – pamažu dyla. Tačiau artrozė – ne vien kremzlės pažeidimas. Uždegimas sąnaryje, aplinkinių audinių pokyčiai ir padidėjęs skausmą perduodančių nervų jautrumas taip pat prisideda prie nuolatinio diskomforto.
Daugeliui žmonių pasekmės gerokai viršija kartkartinį kelio skausmą. Ėjimas, lipimas laiptais, sportas ar ilgesnis stovėjimas gali tapti vis sunkesni. Gydymas paprastai pradedamas kineziterapija, vaistais ir injekcijomis į sąnarį. Kai šios priemonės nebeveikia, ligoniui dažnai lieka vienintelė išeitis – operacija.
Alternatyva tiems, kurie negali operuotis
Būtent čia atsiveria naujojo metodo niša. Embolizacija galėtų suteikti dar vieną galimybę pacientams, kurie išnaudojo įprastus gydymo būdus, tačiau negali ar nenori endoprotezavimo operacijos. Vietoj kelias savaites trunkančios reabilitacijos po sąnario keitimo procedūra atliekama ambulatoriškai, o dalelės, suleidžiamos į kraujagysles, organizme suyra be pėdsako.
Mokslininkai pabrėžia, kad metodas dar nėra pirmasis pasirinkimas – jis skirtas tiems, kuriems konservatyvus gydymas nepadėjo. Tačiau rezultatai, rodomi po metų, leidžia tikėtis, kad ateityje bent dalis ligonių operaciją galės atidėti arba jos išvengti.
