Nosies polipai – tai gerybiniai, minkšti dariniai, susiformuojantys nosies ertmėje arba sinusuose dėl užsitęsusio gleivinės uždegimo. Jie nėra piktybiniai, tačiau gali sukelti rimtų kvėpavimo sutrikimų ir pabloginti lėtinių ligų, tokių kaip astma ar sinusitas, eigą. Norint laiku užkirsti kelią komplikacijoms, būtina žinoti, kaip atpažinti, gydyti ir kontroliuoti šią būklę.
Nosies polipų požymiai
Kvėpavimo apsunkinimas pro nosį – pirmas požymis, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Polipai trukdo oro srautui, sukelia nosies užgulimą, sloga tampa nuolatinė, gleivės kaupiasi ir dažnai teka į gerklę (postnasalinis lašėjimas). Tipiniai simptomai taip pat apima kvapo ir skonio praradimą, veido spaudimą ar skausmą, galvos skausmus, knarkimą, o kai kuriais atvejais – nosies kraujavimą. Jei simptomai trunka ilgiau nei 12 savaičių, tai rodo lėtinį procesą ir padidina polipų susiformavimo riziką.
Pagrindinės atsiradimo priežastys
Nosies polipus sukelia 5 pagrindiniai veiksniai:
- Astma – nuolatinis kvėpavimo takų uždegimas skatina gleivinės augimą.
- Alerginis rinitas – reakcija į žiedadulkes, dulkes ar pelėsius skatina nosies audinių patinimą.
- Cistinė fibrozė – genetinė liga, susijusi su gleivių kaupimu ir nosies takų obstrukcija.
- Aspirino netoleravimas (AERD) – polinkis į uždegiminius procesus po NVNU vartojimo.
- Lėtinis sinusitas – uždegimas, trunkantis ilgiau nei 12 savaičių, sukelia gleivinės audinių pokyčius.
Šie veiksniai dažniausiai veikia kompleksiškai. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka genetinis polinkis ir imuninės sistemos būklė. Vyrai serga dažniau nei moterys, o didžiausias sergamumo pikas fiksuojamas tarp 30–50 metų.
Galimos komplikacijos
Negydomi polipai gali užblokuoti sinusų nutekėjimą ir sukelti lėtinį rinosinusitą, dažnas infekcijas ir net miego apnėją – kvėpavimo sustojimą miegant. Kvapo praradimas – viena iš labiausiai gyvenimo kokybę bloginančių komplikacijų. Pacientams, sergantiems astma, nosies polipai apsunkina ligos kontrolę ir didina medikamentų poreikį.
Kaip diagnozuojami nosies polipai
Diagnozei patvirtinti gydytojas otorinolaringologas atlieka endoskopinį nosies tyrimą, o sudėtingesniais atvejais – kompiuterinę tomografiją. Tyrimų tikslas – įvertinti polipų dydį, vietą ir galimas komplikacijas. Esant įtarimui dėl alergijos, atliekami specifiniai odos testai. Vaikams, ypač iki 12 metų, svarbu diferencijuoti polipus nuo adenoidų.
Efektyvus gydymas – nuo purškalų iki operacijos
Pirmas žingsnis – gydymas kortikosteroidiniais nosies purškalais, kurie mažina gleivinės uždegimą ir padeda sumažinti ar net pašalinti polipus. Jei purškalai nepadeda, skiriami geriamieji steroidai trumpam laikotarpiui. Kai konservatyvus gydymas neefektyvus, atliekama endoskopinė sinusų operacija – minimaliai invazinė procedūra, kurios metu polipai pašalinami ir atkuriamas sinusų praeinamumas.
Esant dažniems atkryčiams, naudojami biologiniai vaistai, pavyzdžiui, dupilumabas. Jie veikia tiksliai uždegiminio proceso grandį ir padeda išvengti operacijų pasikartojimo. Po chirurginio gydymo būtina tęsti palaikomąją terapiją, kad sumažėtų naujų polipų atsiradimo tikimybė.
Kaip kontroliuoti nosies polipus kasdien
Norint ilgainiui išvengti polipų pasikartojimo:
- Venkite nosies dirgiklių – tabako dūmų, dulkių, stiprių kvapų, cheminių medžiagų.
- Naudokite nosies drėkinimą – reguliariai skalaukite nosį sūriu tirpalu.
- Palaikykite namų drėgmę – naudokite drėkintuvą, ypač šildymo sezono metu.
- Gydykite alergijas ir astmą – laikykitės gydytojo sudaryto plano.
- Stebėkite simptomus – kvapo praradimas, stiprėjantis spaudimas ar kraujavimas reikalauja profesionalios konsultacijos.
Ar polipai atauga?
Taip. Net ir po chirurginio gydymo, nosies polipai gali vėl atsirasti – ypač jei nėra pašalinta pagrindinė priežastis, pavyzdžiui, alergija ar uždegimas. Todėl gydymas yra ilgalaikis ir reikalauja nuolatinės profilaktikos bei gydytojo priežiūros.
Nosies polipai yra lėtinės kvėpavimo takų ligos išraiška, susijusi su uždegimu, kuris paveikia nosies gleivinę ir sinusus. Efektyvus gydymas apima kortikosteroidus, operaciją bei biologinius preparatus, o ilgalaikė kontrolė priklauso nuo gyvenimo būdo pokyčių, prevencinių priemonių ir nuolatinės sveikatos priežiūros. Ankstyva diagnostika leidžia išvengti komplikacijų, pagerina kvėpavimą, miegą ir kasdienę savijautą.