Ar jums iš tiesų reikia širdies kalcio tyrimo? Koronarinių arterijų kalcio skenavimas pastaraisiais metais tapo itin populiariu būdu įvertinti širdies ligų riziką, tačiau naujas tyrimas rodo, kad nauda atitenka siauresnei pacientų grupei, nei manyta anksčiau.
Šiaurės vakarų universiteto (Northwestern Medicine) mokslininkai daugiau nei dešimt metų stebėjo per 6 tūkst. suaugusiųjų ir nustatė, kad bendroje populiacijoje kalcio rodiklio pridėjimas prie standartinio rizikos skaičiuotuvo davė tik nedidelį pagerėjimą. 2026 m. rugsėjo 12 d. paskelbto tyrimo išvados kvestionuoja, kam šis tyrimas iš tiesų reikalingas.
Kaip matuojama širdies rizika
Amerikos širdies asociacijos skaičiuotuvas PREVENT įvertina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis per artimiausius 10 ar 30 metų, remdamasis įprasta informacija — kraujospūdžiu, cholesteroliu, amžiumi ir lytimi. Kalcio skenavimas veikia kitaip: kompiuterinė tomografija ieško kalcio turinčių apnašų vainikinėse arterijose, o gautas balas atspindi aptiktų sukalkėjusių apnašų kiekį. Kuo aukštesnis balas, tuo didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Kam tyrimas padeda labiausiai
Naujos išvados rodo, kad kalcio balas tampa ypač naudingas, kai PREVENT žmogų priskiria ribinei arba tarpinei rizikos kategorijai. Būtent tarp šių pacientų papildomas skenavimas aiškiau parodė, kam gresia didesnė rizika susirgti, o kam — mažesnė.
„Kalcio skenavimas tampa vis plačiau prieinamas ir pigesnis", — sako tyrimo vyresnysis autorius, kardiologijos docentas dr. Nilay Shahas. „Mūsų išvados rodo, kad ne visiems šio tyrimo reikia ar jis duotų naudos prognozuojant infarkto ir insulto riziką."
Tyrimas taip pat atkreipia dėmesį į galimas pasekmes, kai tyrimas atliekamas žmonėms, kuriems jis greičiausiai nepakeis gydymo sprendimų — tokiais atvejais skenavimas gali sukelti bereikalingą nerimą ar paskatinti tolesnius nebūtinus tyrimus.
Šaltiniai: https://www.sciencedaily.com/releases/2026/09/260911214254.htm
