Moterys sensta kitaip nei vyrai. Tačiau ilgaamžiškumo moksle, kuris žada atjauninti kūną, moterų reprodukcinis senėjimas — kiaušidžių, menopauzės ir vaisingumo klausimai — ilgai liko beveik nepaliestas.
Šią spragą spalio 23 d. interviu portalui „Lifespan.io" ėmėsi aiškinti Laura Minquini. Ji nėra mokslininkė, bet įsitikinusi, kad ne visi nori gyventi amžinai, tačiau visi norėtų senti geriau ir likti sveiki — ar tikslas būtų 80, 100, ar 150 metų.
Pradėjusi kaip mados redaktorė, vėliau ji dirbo versle ir, jos žodžiais, su partneriu pirmoji Europoje ėmėsi licencijuotų „Apple" aksesuarų gamybos. Pardavusi įmonę ji ieškojo prasmės ir atsitiktinai, savanoriaudama su šunimi senelių namuose, pamatė, kaip žmonės sensta. Vėliau, nuvykusi į San Franciske vykusią senėjimo technologijų konferenciją, ji nusivylė: kalbėta apie sauskelnes ir duomenų sistemas, o ne apie tai, kaip iš tiesų keisti senėjimą.
Tada ji susipažino su ilgaamžiškumo biotechnologijų įkūrėjais ir rado kryptį. Įkvėpta pirmojo ilgaamžiškumo DAO „VitaDAO" — decentralizuotos autonominės organizacijos, kuri blokų grandinės pagalba leidžia bendruomenei balsuoti, kokius tyrimus finansuoti — ji įkūrė „AthenaDAO", skirtą moterų sveikatai ir ilgaamžiškumui. Priežastis buvo aiški: pasak jos, moterų sveikatos ar kiaušidžių senėjimo tyrimų niekas nenorėjo finansuoti.
Dabar ji kuria „AthenaBio", įprastesnį ne pelno fondą su ta pačia misija. Minquini atkreipia dėmesį ir į gilesnę problemą, kurią pati vadina stiklo lubomis: tarp turtingiausių ir įtakingiausių pasaulio žmonių moterų vis dar per mažai, todėl lėšos, galinčios paremti tokius tyrimus, retai juos pasiekia. Jos kvietimas paprastas — komanda jau įrodė, kad gali atsirinkti ir finansuoti perspektyvius projektus, tad dabar tereikia partnerių ir kapitalo.
Šaltiniai: https://lifespan.io/laura-minquini-on-the-quest-for-female-longevity/
