Valproatas — vienas plačiausiai skiriamų vaistų nuo epilepsijos, kurį kasdien vartoja milijonai žmonių. Jis taip pat naudojamas bipolinio sutrikimo gydymui. Tačiau nėščiosioms šis preparatas jau seniai pažymėtas rimtu įspėjimu: didina negimusio vaiko raidos sutrikimų, įskaitant autizmo spektro sutrikimus, riziką.
Iki šiol niekas tiksliai nežinojo, kaip valproatas veikia ankstyviausiuose smegenų formavimosi etapuose — kol Karlsrūhės technologijos instituto (KIT) mokslininkai nenaudojo miniatiūrinių žmogaus smegenų modelių ir nepaliko jų 30-iai dienų šio vaisto tirpale.
„Mes pirmą kartą panaudojome laboratorinius žmogaus smegenų modelius, kad ištirtume, kaip vaistas keičia tarpląstelinį užpildą ir kaip tie pokyčiai paveikia procesus atskirose ląstelėse", — sakė Zeynep Yentür, KIT Zoologijos instituto tyrėja.
Ką parodė 30 dienų eksperimentas
Tyrime, paskelbtame žurnale „Molecular Psychiatry", mokslininkai augino vadinamuosius cerebrinius organoidus — trimates audinių struktūras, išaugintas iš žmogaus kamieninių ląstelių. Šie modeliai imitavo skirtingus prenatalinių smegenų vystymosi etapus. 30 dienų trukęs valproato poveikis — laikotarpis, atitinkantis nuolatinį vaisto vartojimą ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu — sukėlė reikšmingus tarpląstelinio užpildo pokyčius.
Tarpląstelinis užpildas — tai ne tik „klijai" tarp ląstelių. Jis perduoda signalus, reguliuoja ląstelių judėjimą ir padeda formuotis nervinėms jungtims. Kai šis mechanizmas sutrinka, pasekmės atsiliepia visai smegenų architektūrai.
Apie 40 milijonų pacientų visame pasaulyje serga epilepsija, tad valproatas išlieka gyvybiškai svarbus vaistas. Naujos įžvalgos apie jo poveikio mechanizmą atveria kelią tolesniems tyrimams, kaip sumažinti riziką nėštumo metu, neatimant iš pacienčių būtino gydymo.
Šaltiniai: https://medicalxpress.com/news/2026-05-common-epilepsy-drug-disrupts-early.html
