Skrandžio išvarža, dar vadinama hiataline, gali būti nepavojinga arba labai pavojinga – priklauso nuo jos tipo, dydžio ir komplikacijų. Dažniausiai pasitaiko stumiamoji (slankioji) forma, kai viršutinė skrandžio dalis per diafragmos angą pasislenka į krūtinės ląstą. Ši išvarža paprastai nesukelia pavojingų simptomų, tačiau kai pasireiškia paraoesofaginė (šoninė) forma, rizika sveikatai žymiai padidėja.
Pavojingiausia situacija – įstrigusi skrandžio dalis
Paraoesofaginės išvaržos metu skrandis gali įstrigti krūtinės ląstoje. Kai kraujas nebepasiekia įstrigusios skrandžio dalies, vystosi stranguliacija – audiniai pradeda mirti. Tai sukelia uždegimą (peritonitą), stiprų skausmą, pykinimą ir gali baigtis mirtimi, jei neskubiai suteikiama chirurginė pagalba. Ši komplikacija reikalauja skubios operacijos.
Refliuksas – dažna, bet pavojinga pasekmė
Skrandžio išvarža dažnai susijusi su gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Kai apatinis stemplės sfinkteris neveikia tinkamai, rūgštus skrandžio turinys kyla į stemplę. Tai sukelia rėmenį, krūtinės skausmą, rijimo sutrikimus ir ilgainiui pažeidžia stemplės gleivinę. Negydomas refliuksas gali sukelti Barreto stemplę – ikivėžinę būklę, kuri padidina stemplės vėžio riziką.
Kraujavimas, anemija ir lėtinis nuovargis
Kai išvarža sukelia gleivinės opas ar erozijas, jos gali kraujuoti. Lėtinis vidinis kraujavimas sumažina geležies kiekį kraujyje – išsivysto anemija. Simptomai – nuolatinis nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, blyškumas. Dažnai žmogus apie kraujavimą sužino tik atlikus tyrimus dėl anemijos priežasčių.
Kada skubiai kreiptis į gydytoją
Skubios pagalbos reikia, kai pasireiškia šie simptomai: stiprus, staigus skausmas krūtinėje ar pilve, kraujo vėmimas, juodos išmatos, rijimo sutrikimai ar alpimas. Tai gali būti ženklas, kad skrandžio išvarža sukomplikavo ir gresia nekrozė ar vidinis kraujavimas.
Kaip gydoma skrandžio išvarža
Lengvesniais atvejais taikomas medikamentinis gydymas: protonų siurblio inhibitoriai, H2 receptorių antagonistai, antacidiniai vaistai. Jie mažina rūgštingumą, palengvina GERL simptomus, gydo opas. Svarbūs ir gyvenimo būdo pokyčiai – mažesnės porcijos, miegas pakėlus galvūgalį, vengimas riebaus ir rūgštaus maisto.
Chirurgija taikoma, kai vaistai neveiksmingi, atsiranda komplikacijos ar didelės išvaržos spaudžia organus. Dažniausiai atliekama fundoplikacija – sustiprinamas stemplės apatinis sfinkteris ir atkuriama natūrali skrandžio padėtis.
Kas didina riziką susirgti?
Išvarža dažniau atsiranda nutukusiems žmonėms, nėščiosioms, vyresnio amžiaus asmenims. Lėtinės ligos (pvz., astma), traumos, sunkus fizinis darbas ir rūkymas taip pat padidina riziką. Svarbu kuo anksčiau pastebėti simptomus ir imtis veiksmų – tai padeda išvengti chirurgijos.
Skrandžio išvarža nėra pavojinga, kai ji maža ir nekomplikuota. Tačiau įstrigusi arba su refliuksu susijusi išvarža gali kelti grėsmę gyvybei. Pavojus atsiranda tada, kai skrandis įstringa krūtinėje, kraujuoja ar sukelia stemplės pažeidimus. Tokiais atvejais būtina greita gydytojo pagalba. Kuo anksčiau diagnozuojama išvarža, tuo didesnė tikimybė ją suvaldyti be operacijos.