Anafilaksija yra sunki, gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kuri gali išsivystyti per kelias minutes po sąlyčio su alergenu. Įtarus anafilaksiją, vienintelis gyvybę gelbstintis veiksmas — nedelsiant suleisti adrenalino (epinefrino) į šlaunies raumenį ir tuo pačiu metu skambinti 112. Šių dviejų veiksmų atidėlioti negalima, o niekada nevažiuokite į ligoninę patys — paciento būklė gali staiga pablogėti. Dažniausi pavojaus požymiai yra kvėpavimo takų patinimas (švokštimas, balso užkimimas, gerklės spaudimas), pasunkėjęs kvėpavimas ir staigus kraujospūdžio kritimas. Anafilaksijos priežastys gali būti įvairios — nuo alergijos maistui iki vabzdžių įgėlimų. Šiame straipsnyje aptariami anafilaksijos simptomai, priežastys, skubaus gydymo svarba ir prevencinės priemonės.
Straipsnis trumpai
- Anafilaksija — gyvybei pavojinga, per kelias minutes išsivystanti alerginė reakcija. Pagrindiniai pavojaus požymiai: kvėpavimo takų patinimas (švokštimas, balso užkimimas, gerklės spaudimas) ir kraujospūdžio kritimas (silpnumas, blyškumas, sąmonės netekimas).
- Vienintelis gyvybę gelbstintis gydymas — adrenalinas, suleistas į šlaunies raumenį, ir nedelsiamas skambutis 112. Šiuos du veiksmus atlikite kartu.
- Antihistamininiai vaistai ir kortikosteroidai NĖRA anafilaksijos gydymas — jie negydo kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimų ir niekada neturi atidėti adrenalino.
- Anafilaksijos negalima gydyti vaistažolėmis, dietomis, papildais ar namų priemonėmis.
- Dažniausi trigeriai: maistas (riešutai, žuvis, vėžiagyviai, pienas, kiaušiniai), vabzdžių (bičių, vapsvų) įgėlimai, vaistai (antibiotikai, NVNU), lateksas.
- Po reakcijos privaloma vykti į ligoninę ir likti stebimam — galima pakartotinė (dvifazė) reakcija per pirmas 6–12 valandų. Rizikos grupei priklausantys asmenys turi nuolat nešiotis du adrenalino autoinjektorius ir mokėti jais naudotis.
Simptomai
Anafilaksija gali sukelti įvairius simptomus, kurie pasireiškia staiga ir greitai sustiprėja. Simptomai gali būti šie: niežulys arba dilgėlinė, patinimas, gerklės spaudimas, pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas, užkimęs balsas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, apsvaigimas, alpulys, padažnėjęs širdies plakimas ir artėjančios pražūties jausmas. Pavojingiausi, gyvybei grėsmingi požymiai yra staigus kraujospūdžio kritimas (blyškumas, šaltas prakaitas, sąmonės netekimas) ir kvėpavimo takų patinimas (švokštimas, balso užkimimas, gerklės spaudimas) — jie reikalauja nedelsiamo adrenalino suleidimo. Patinimas gali apimti ir gleivines bei poodį (angioneurozinė edema). Šie simptomai gali pasireikšti per kelias minutes po sąlyčio su alergenu. Jei pajutote bet kurį iš šių simptomų, nedelsdami suleiskite adrenalino (jei jį turite) ir skambinkite 112. Anafilaksija yra skubi medicininė būklė, todėl greiti veiksmai gali išgelbėti gyvybę. Jei žinote, kad jums gresia pavojus, adrenalino autoinjektoriaus nešiojimasis gali išgelbėti gyvybę.
Priežastys
Anafilaksiją gali sukelti keli veiksniai, todėl labai svarbu juos žinoti, kad būtų išvengta gyvybei pavojingų reakcijų. Dažniausios priežastys yra alergija maistui, vabzdžių įgėlimai ir tam tikri vaistai. Jei esate alergiškas maistui, atsargiai elkitės su tokiais įprastais alergenais kaip žemės riešutai, medžių riešutai, vėžiagyviai, žuvis, pienas, kiaušiniai, kviečiai ir soja, nes net ir nedideli jų kiekiai gali sukelti sunkias reakcijas. Bičių, vapsvų, širšių ar skruzdžių įgėlimai taip pat gali sukelti anafilaksiją. Jei esate alergiškas, svarbu imtis prevencinių priemonių, ypač būnant lauke. Tokie vaistai kaip antibiotikai ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) kai kuriems asmenims gali sukelti anafilaksiją. Prieš pradėdami vartoti naujus vaistus, visada informuokite gydytoją apie visas žinomas alergijas. Lateksas yra dar vienas galimas alergiją sukeliantis veiksnys, paprastai randamas pirštinėse ir balionuose. Jei esate jautrus lateksui, venkite jo turinčių gaminių, kad sumažintumėte riziką. Sunkesnė anafilaksija dažniau ištinka asmenis, sergančius astma.
Gydymas
Anafilaksija — skubi medicininė būklė. Įtarus ją, veikite nedelsdami:
- Suleiskite adrenalino (epinefrino) į priekinį-šoninį šlaunies raumenį (vidurinį išorinės šlaunies trečdalį) — prireikus net per drabužius. Jei turite autoinjektorių, naudokite jį iškart, kai tik atpažįstate simptomus. Adrenalinas — pirmoji ir svarbiausia priemonė; nedvejokite.
- Skambinkite 112 tuo pačiu metu (arba paprašykite, kad tai padarytų šalia esantis žmogus). Niekada nevažiuokite į ligoninę patys — paciento būklė gali staiga pablogėti, o greitosios medikai gali toliau gydyti pakeliui.
- Paguldykite pacientą ant nugaros ir pakelkite kojas — taip kraujas grįžta į širdį. Jei sunku kvėpuoti — leiskite atsisėsti; jei pykina ar prarado sąmonę — paguldykite ant šono; nėščiąją guldykite ant kairio šono. Pacientas NEGALI staiga atsistoti ar atsisėsti, net pasijutęs geriau — tai gali sukelti staigų širdies sustojimą („tuščio skilvelio" sindromą).
- Jei po 5 minučių būklė nepagerėjo ir turite antrą autoinjektorių, suleiskite antrą dozę. Todėl visada nešiokitės DU adrenalino autoinjektorius.
- Jei pacientas nekvėpuoja — pradėkite gaivinimą (30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai) ir tęskite, kol atvyks greitoji.
Ligoninėje gydytojai stebės būklę ir gali skirti papildomų vaistų — antihistamininių ar kortikosteroidų. Svarbu suprasti: tai tik pagalbinės priemonės, neatstojančios adrenalino, ir jos niekada neturi atidėti adrenalino suleidimo. Net jei po adrenalino pasijutote geriau, privaloma vykti į ligoninę ir likti stebimam keletą valandų — apie pusė pakartotinių (dvifazių) reakcijų įvyksta per pirmas 6–12 valandų. Po epizodo kreipkitės į alergologą dėl tolesnio veiksmų plano ir adrenalino autoinjektorių receptų.
Prevencija
Anafilaksinių reakcijų prevencija yra labai svarbi jūsų saugumui. Pateikiame pagrindines strategijas, kaip sumažinti riziką: 1. Nustatykite alergenus: žinokite, kas gali sukelti alergines reakcijas, pavyzdžiui, konkretūs maisto produktai, vaistai ar vabzdžių įgėlimai. Labai svarbu turėti sąrašą, į kurį būtų galima greitai atsiremti. 2. Vengimo strategijos: Nustatę alergenus, imkitės prevencinių priemonių. Skrupulingai skaitykite maisto produktų etiketes, eidami į restoraną teiraukitės apie sudedamąsias dalis ir informuokite draugus bei šeimos narius apie savo alergiją. Sukurkite aplinką, kurioje būtų kuo mažiau veiksnių, sukeliančių alergiją. 3. Turėkite su savimi skubios pagalbos vaistų: Su savimi visada nešiokitės du adrenalino autoinjektorius, jei esate sirgę stipria alergija. Įsitikinkite, kad žinote, kaip juos naudoti, ir reguliariai tikrinkite galiojimo laiką. Informuokite aplinkinius apie jų buvimo vietą ir naudojimą.
Dažnai užduodami klausimai
Kuo anafilaksija skiriasi nuo kitų alerginių reakcijų?
Anafilaksija gali skirtis nuo kitų alerginių reakcijų savo sunkumu ir greičiu. Įprastos alerginės reakcijos gali sukelti lengvus simptomus, tokius kaip niežulys ar dilgėlinė, o anafilaksija gali greitai sustiprėti, paveikti kvėpavimą ir kraujotaką. Gali sumažėti kraujospūdis arba patinti gerklė, o tai gali kelti pavojų gyvybei. Labai svarbu atpažinti šiuos skirtumus, nes anafilaksija reikalauja skubios medicininės pagalbos — adrenalino suleidimo ir skambučio 112 — skirtingai nuo lengvesnių reakcijų, kurioms gali neprireikti skubios pagalbos.
Ar anafilaksija gali pasireikšti be žinomos alergijos?
Taip, anafilaksija gali pasireikšti ir be žinomos alergijos. Kartais jūsų organizmas gali netikėtai sureaguoti į tam tikrus dirgiklius, kurių anksčiau nelaikėte alergenais. Tai gali būti vaistai, vabzdžių įgėlimai ar net fizinis krūvis. Gali būti, kad prieš tai neturėjote jokių reakcijų, todėl sunku nuspėti, kada tai gali pasireikšti. Bet kokį neįprastą atvejį būtina aptarti su gydytoju, o norint veiksmingai valdyti galimą riziką, svarbu informuoti jį apie visas žinomas alergijas ir ankstesnes reakcijas.
Koks vaidmuo anafilaksijos atveju tenka adrenalino autoinjektoriams?
Adrenalino autoinjektoriai gali būti labai svarbūs reaguojant į sunkias alergines reakcijas. Pasireiškus anafilaksijos simptomams, naudojant autoinjektorių greitai suleidžiamas adrenalinas, kuris padeda panaikinti gyvybei pavojingą poveikį. Jis sutraukia kraujagysles, plečia bronchus ir mažina kvėpavimo takų gleivinės patinimą, todėl lengviau kvėpuoti, bei palaiko kraujospūdį. Visada turėkite su savimi du autoinjektorius ir žinokite, kaip jais naudotis, nes skubios pagalbos atveju laiku suleistas vaistas gali būti skirtumas tarp gyvybės ir mirties.
Ar yra tam tikros amžiaus grupės, kurioms anafilaksija pasireiškia dažniau?
Tam tikros amžiaus grupės, įskaitant mažus vaikus ir paauglius, gali būti labiau linkusios į anafilaksiją. Vaikai dažnai būna alergiški maistui, kuris gali sukelti sunkias reakcijas, o paaugliai socialinėje aplinkoje gali susidurti su naujais alergenais. Suaugusieji, ypač tie, kurie anksčiau yra sirgę alergija, taip pat gali būti neatsparūs. Labai svarbu, kad būtumėte informuoti apie rizikos veiksnius savo amžiaus grupėje ir atpažintumėte požymius, taip užtikrindami, kad būtumėte pasiruošę, jei kiltų pavojus.
Kaip anafilaksinės reakcijos metu gali padėti pašaliniai asmenys?
Aplinkiniai gali padėti anafilaksinės reakcijos metu imdamiesi neatidėliotinų veiksmų. Jei asmuo turi adrenalino autoinjektorių, padėkite jam nedelsiant juo pasinaudoti (į šlaunies raumenį) ir tuo pačiu metu skambinkite 112. Pacientą paguldykite ant nugaros ir pakelkite kojas; jei sunku kvėpuoti — leiskite atsisėsti; jei pykina ar netenka sąmonės — paguldykite ant šono. Neleiskite pacientui staiga atsistoti ar atsisėsti, net jei jis pasijuto geriau. Jei pacientas neteko sąmonės, paguldykite jį ant šono ir tikrinkite kvėpavimą; jei nekvėpuoja — pradėkite gaivinimą (30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai) ir tęskite, kol atvyks greitoji. Jūsų greiti veiksmai gali turėti didelę reikšmę jų likimui.
Šaltiniai ir daugiau informacijos
Ši informacija parengta remiantis tarptautinėmis ir Lietuvos klinikinėmis anafilaksijos rekomendacijomis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Patikimi šaltiniai
- World Allergy Organization. Anaphylaxis Guidance 2020 — tarptautinės anafilaksijos gairės: IM adrenalinas kaip pirmaeilis gydymas, paciento padėtis, dvifazės reakcijos.
- EAACI. Anaphylaxis guidelines (2021 update) — Europos alergologų gairės: adrenalino autoinjektoriai, antraeiliai vaistai, antras autoinjektorius.
- NHS inform. Anaphylaxis — pirmosios pagalbos žingsniai: autoinjektorius, skubus skambutis, paciento padėtis.
- Lietuvos aferezių ir klinikinės toksikologijos asociacija. Anafilaksija — lietuviškos klinikinės rekomendacijos: adrenalino dozė ir vieta, padėtis, gaivinimas, stebėjimas.
- Svarbus žingsnis. Anafilaksija — lietuviškas pacientams skirtas pirmosios pagalbos gidas: 112, autoinjektorius, paciento padėtis.
- 15min.lt — prof. O. Rudzevičienė (VUL Santaros klinikos). Anafilaksinis šokas: kaip atpažinti ir suteikti pirmąją pagalbą — Lietuvos alergologės komentaras: adrenalinas, du autoinjektoriai, padėtis.
- Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) — Lietuvos sveikatos politika ir oficialios rekomendacijos.
- E. sveikatos portalas (esveikata.lt) — asmeninė medicininė informacija, e. receptai (adrenalino autoinjektoriaus receptas).
Skubi pagalba ir konsultacijos
- 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
- 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.
Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
