Astma: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingas kvėpavimo takų uždegimas ir susiaurėjimas, sukeliantis tokius simptomus kaip švokštimas, kosulys ir dusulys. Suprasdami astmos simptomus bei trigerius ir laikydamiesi gydytojo skirto gydymo, galite gerokai pagerinti savo gebėjimą valdyti šią būklę. Šiandien astmos gydymo kertinis akmuo yra inhaliuojamieji kortikosteroidai (IKS), malšinantys kvėpavimo takų uždegimą, o ne vien greito poveikio vaistai simptomams. Ne mažiau svarbu žinoti, kada astmos priepuolis tampa medicinine avarija ir reikia kviesti 112. Toliau aptariami simptomai, trigeriai, šiuolaikinis gydymas ir prevencija.

Straipsnis trumpai

• Astmos simptomai yra švokštimas, kosulys, dusulys ir spaudimas krūtinėje, dažnai sustiprėjantis naktį arba fizinio aktyvumo metu.
• Astmos atsiradimą lemia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys, o simptomus paūmina trigeriai: alergenai, oro tarša, šaltas oras, infekcijos, stiprios emocijos ir kai kurie vaistai.
• Pagal naujausias gaires (GINA 2024) visi suaugusieji ir paaugliai, sergantys astma, turi turėti inhaliuojamuosius kortikosteroidus (IKS) turintį inhaliatorių. Vien greito poveikio vaistas (salbutamolis) be IKS nebenaudojamas, nes didina priepuolių ir mirties riziką.
• Sunkus astmos priepuolis pavojingas gyvybei: jei gelbstintis inhaliatorius nebepadeda, sunku kalbėti ar mėlynuoja lūpos — nedelsiant kvieskite 112.
• Jokia dieta, arbata ar maisto papildas negydo astmos ir nepakeičia inhaliatorių; padeda rūkymo vengimas, sveikas svoris, fizinis aktyvumas ir skiepai.
• Astmos kontrolei svarbi teisinga inhaliatoriaus technika (dažnai naudinga tarpinė) ir su gydytoju sudarytas parašytas astmos veiksmų planas.

Simptomai

Astmos simptomai gali būti švokštimas, kosulys, dusulys ir krūtinės spaudimas. Švokštimas dažnai būna aukštas garsas iškvėpimo metu. Kosulys gali sustiprėti naktį arba anksti ryte ir gali būti sausas arba su gleivėmis. Dusulys gali pasireikšti kaip negalėjimas giliai įkvėpti arba spaudimas krūtinėje, todėl gali būti sunkiau užsiimti fizine veikla. Spaudimas krūtinėje gali jaustis tarsi svoris ant krūtinės, galintis sukelti nerimą ir dar labiau apsunkinti kvėpavimą. Labai svarbu stebėti šiuos simptomus, nes jiems sustiprėjus jie gali reikšti astmos priepuolį. Simptomų dažnumo ir intensyvumo stebėjimas gali padėti jums ir jūsų gydytojui veiksmingai valdyti astmą. Simptomų atpažinimas yra pirmas žingsnis siekiant palengvinti ir kontroliuoti savo būklę.

Priežastys ir trigeriai

Norint veiksmingai valdyti astmą, labai svarbu suprasti, kas lemia jos atsiradimą ir kas paūmina simptomus. Astmos atsiradimą gali lemti genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Astmos ar alergijos atsiradimas šeimoje gali gerokai padidinti riziką.

Jau sergant astma, simptomus dažnai paūmina trigeriai. Tokie alergenai kaip žiedadulkės, pelėsis, naminių gyvūnų pleiskanos ir dulkių erkutės gali išprovokuoti astmos simptomus. Kontaktas su šiais dirgikliais gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą ir apsunkinti kvėpavimą. Simptomus taip pat gali paūminti oro tarša, cigarečių dūmai ir stiprūs kvapai. Orų permainos, ypač šaltas oras ar drėgmė, gali sustiprinti simptomus. Fizinis aktyvumas, ypač šaltu oru, gali sukelti astmos simptomus. Stresas ir stiprios emocijos gali būti simptomų paūmėjimo trigeris jau sergantiems astma. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), įskaitant aspiriną, ar beta adrenoblokatoriai, kai kuriems žmonėms gali sukelti astmos simptomus. Šių trigerių atpažinimas padeda jų išvengti, o tai galiausiai pagerina astmos valdymą. Apie alergenus kaip trigerius daugiau skaitykite straipsniuose Alergijos ir Alerginis rinitas.

Gydymas

Gydant astmą labai svarbu laikytis individualaus, gydytojo parinkto gydymo plano. Astmos gydymo kertinis akmuo yra inhaliuojamieji kortikosteroidai (IKS) — jie malšina kvėpavimo takų uždegimą ir mažina priepuolių riziką. Pagal naujausias tarptautines gaires (GINA 2024) visiems suaugusiems ir paaugliams skiriamas IKS turintis inhaliatorius; gydymas vien greito poveikio bronchus plečiančiu vaistu (salbutamoliu) nebėra rekomenduojamas, nes nemalšina uždegimo ir didina sunkių priepuolių riziką.

Galimi du gydymo būdai. Pageidaujamas — kai tas pats IKS ir formoterolio derinys vartojamas ir simptomams malšinti prireikus, ir (esant reikalui) kasdien palaikomajam gydymui. Kitas būdas — kasdien vartoti IKS, o simptomams malšinti turėti atskirą greito poveikio inhaliatorių. Tinkamą schemą parenka gydytojas.

Skirtus palaikomuosius vaistus svarbu vartoti reguliariai, net jaučiantis gerai. Ne mažiau svarbu teisinga inhaliatoriaus technika — dažnai naudinga tarpinė (angl. spacer), pagerinanti vaisto patekimą į plaučius. Su gydytoju verta sudaryti parašytą astmos veiksmų planą, kuriame nurodyta, kaip atpažinti būklės blogėjimą ir ką daryti. Naudinga ir stebėti simptomus bei matuoti maksimalų iškvėpimo srautą (PEF) naudojant pikfloumetrą — tai padeda anksti pastebėti, kada astma paūmėja. Sunkios, vaistams atsparios astmos atvejais (ypač eozinofilinės ar alerginės) specializuotoje priežiūroje gali būti skiriami biologiniai vaistai (injekcijos), mažinantys paūmėjimus ir geriamųjų steroidų poreikį. Nedvejodami bendraukite su gydytoju apie bet kokius sunkumus vykdant gydymo planą — atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius, jį gali prireikti pakoreguoti.

Kada tai medicininė avarija

Sunkus astmos priepuolis pavojingas gyvybei. Nedelsdami kvieskite 112, jei:

• gelbstintis inhaliatorius nebepadeda arba jo reikia dažniau nei kas 4 valandas;
• per sunku kalbėti, valgyti ar miegoti;
• kvėpavimas vis greitėja, oras tarsi „neįkvepiamas“;
• mėlynuoja lūpos ar pirštai;
• jaučiamas didelis išsekimas, mieguistumas ar sumišimas.

Laukdami greitosios: atsisėskite tiesiai, nepanikuokite, kas 30–60 sekundžių įpurškite po 1 dozę gelbstinčio inhaliatoriaus (iki 10 įpurškimų). Jei nepalengvėja — kvieskite 112 dar kartą. Patys nevairuokite į ligoninę.

Prevencija

Norint išvengti astmos priepuolių, reikia laikytis aktyvaus požiūrio, orientuoto į trigerių nustatymą ir vengimą bei gydymo plano laikymąsi. Štai keletas svarbių veiksmų, kurių galite imtis:

• Laikykitės skirto gydymo ir veiksmų plano: reguliariai vartokite palaikomuosius vaistus ir periodiškai tikrinkitės pas gydytoją.
• Tinkamai naudokite inhaliatorių: teisinga technika (dažnai su tarpine) lemia, kiek vaisto pasiekia plaučius — paprašykite gydytojo ar vaistininko ją patikrinti.
• Venkite rūkymo ir pasyvaus rūkymo: tai labai svarbu ne tik jums, bet ir aplinkiniams. Dūmai gali pabloginti būklę ir sukelti priepuolius.
• Pasiskiepykite: sezoninio gripo ir COVID-19 skiepai padeda išvengti kvėpavimo takų infekcijų, kurios paūmina astmą.
• Tvarkykitės su trigeriais aplinkoje: reguliarus valymas mažina dulkių erkučių ir alergenų kiekį; oro filtrai gali šiek tiek padėti, tačiau jie nepakeičia gydymo.

Įgyvendindami šias prevencines priemones galite sumažinti astmos priepuolių dažnumą ir džiaugtis aktyvesniu bei pilnavertiškesniu gyvenimo būdu.

Gyvensena ir astma

Jokia dieta, arbata ar maisto papildas negydo astmos ir nepakeičia inhaliatorių. Vis dėlto bendrą būklę padeda gerinti įrodymais pagrįsti dalykai: rūkymo (ir pasyvaus rūkymo) vengimas, sveiko svorio palaikymas esant antsvoriui, reguliarus fizinis aktyvumas (jei reikia — su gydytojo patarimu dėl pasiruošimo prieš krūvį), įvairi mityba ir skiepai (sezoninio gripo, COVID-19). Bet kokius pokyčius derinkite su gydytoju ir nenutraukite skirtų vaistų savavališkai. Daugiau apie sveikatos palaikymą rasite straipsnyje Vitaminai imunitetui.

Dažnai užduodami klausimai

Ar astma gali išgyti, ar ji tęsiasi visą gyvenimą?

Astma yra lėtinė liga. Kai kuriems žmonėms, ypač sergantiems lengva astma, su amžiumi simptomai gali sumažėti ar net išnykti (vaikams kartais kalbama apie „išaugimą“), tačiau kitiems jie išlieka visą gyvenimą. Net jei simptomų nebelieka ar pasiekiama remisija, tai nereiškia, kad galima savavališkai nutraukti gydymą — sprendimą mažinti ar nutraukti vaistus priima tik gydytojas. Labai svarbu stebėti savo būklę ir konsultuotis su gydytoju dėl individualių patarimų.

Kaip orai veikia astmos simptomus?

Orai gali turėti didelę įtaką astmos simptomams. Nukritus temperatūrai ar padidėjus drėgmei, gali padažnėti švokštimas ar dusulys. Šaltas oras gali susiaurinti kvėpavimo takus, o didelė drėgmė gali apsunkinti kvėpavimą. Be to, perkūnija gali pakelti į orą alergenus ir dirgiklius bei sukelti astmos priepuolį. Sekdami orų pokyčius galite geriau valdyti simptomus ir pasiruošti galimiems trigeriams.

Ar yra specifinių fizinio krūvio sukeltos astmos trigerių?

Taip, gali būti specifinių fizinio krūvio sukeltos astmos trigerių. Mankštinantis, ypač šaltame ir sausame ore, kvėpavimo takai gali sudirgti. Simptomus taip pat gali sukelti didelis žiedadulkių kiekis, tarša ar stiprūs kvapai. Norint tai suvaldyti, verta apšilti palaipsniui ir su gydytoju aptarti, kaip pasiruošti prieš krūvį. Svarbu nepamiršti, kad gerai kontroliuojama astma (reguliariai vartojant skirtą IKS turintį inhaliatorių) leidžia daugumai žmonių aktyviai sportuoti.

Ar naminiai gyvūnai gali sustiprinti astmos simptomus?

Taip, kai kuriems žmonėms naminiai gyvūnai gali pabloginti astmos simptomus. Jei esate alergiškas naminių gyvūnų pleiskanoms, jos gali būti trigeris, todėl galite jausti švokštimą ar dusulį. Daugiau simptomų galite pastebėti būdami arti augintinio ar jo aplinkoje. Reguliarus valymas ir zonų be naminių gyvūnų kūrimas (pavyzdžiui, miegamajame) gali padėti sumažinti poveikį. Daugiau apie alergiją skaitykite straipsnyje Alergijos.

Ar astma dažnesnė tam tikrose amžiaus grupėse?

Taip, astma gali būti dažnesnė tam tikrose amžiaus grupėse. Vaikams pirmieji simptomai dažnai pasireiškia vaikystėje, o suaugusiesiems astma gali išsivystyti vėliau. Jos atsiradimui įtakos gali turėti alergijos, kvėpavimo takų infekcijos ir aplinkos veiksniai. Labai svarbu būti informuotam apie šias tendencijas, nes ankstyva intervencija gali turėti didelės reikšmės valdant šią ligą.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis tarptautinėmis astmos gydymo gairėmis ir patikimais sveikatos šaltiniais. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

• GINA – 2024 m. astmos valdymo gairių santrauka (Summary Guide) — tarptautinės astmos gydymo gairės: IKS turintis inhaliatorius visiems, IKS-formoterolio reliveris.
• GINA – 2024 m. pilna strategijos ataskaita — išsamus pakopinio gydymo, trigerių ir gyvensenos aprašas.
• GINA – sunkios astmos vadovas (2024) — biologinė terapija sunkios eozinofilinės ar alerginės astmos atvejais.
• NHS – Asthma — simptomai, inhaliatorių tipai, priepuolio veiksmai ir kada kviesti skubią pagalbą.
• Asthma + Lung UK – When to call 999 or 111 — sunkaus priepuolio požymiai ir skubios pagalbos kvietimas.
• HSE (Airija) – Asthma attacks — priepuolio metu atliekamų veiksmų seka ir pavojaus ženklai.
• Pasveik.lt – Inhaliuojamieji gliukokortikoidai: pirmasis pasirinkimas diagnozavus astmą — lietuviškas šaltinis: IKS – pirmaeiliai ilgalaikio gydymo vaistai visose amžiaus grupėse.
• SAM – Astmos diagnostikos ir gydymo metodinis dokumentas (PDF) — Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos metodinė medžiaga astmai.

Skubi pagalba ir konsultacijos

• 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
• 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.