Cholesterolis: supratimas apie jo kiekį ir valdymą

Cholesterolis – tai kraujyje esanti vaškinė medžiaga, būtina ląstelių statybai, hormonų bei vitamino D gamybai. Tačiau ne visas cholesterolis vienodas; jis keliauja krauju dviem pagrindinėmis lipoproteinų formomis: didelio tankio lipoproteinais (DTL) ir mažo tankio lipoproteinais (MTL). DTL dažnai vadinamas „geruoju" cholesteroliu, nes padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujotakos, o MTL – „bloguoju", nes dėl jo arterijose gali kauptis apnašos ir didėti širdies ir kraujagyslių ligos rizika. Svarbiausia žinoti: gydymo tikslas Lietuvoje vertinamas mmol/l, o MTL tikslas priklauso nuo Jūsų bendros rizikos. Šiame straipsnyje aptarsime DTL ir MTL skirtumus, kodėl svarbu valdyti cholesterolio kiekį ir kokių praktinių veiksmų – nuo gyvensenos iki vaistų – galite imtis širdies sveikatai apsaugoti.

Straipsnis trumpai

• Cholesterolis būtinas hormonams ir ląstelių membranoms, bet didelis MTL kiekis skatina apnašų kaupimąsi arterijose ir didina infarkto bei insulto riziką.
• Lietuvoje rodikliai matuojami mmol/l (ne mg/dl): pageidautina, kad bendras cholesterolis būtų < 5,0 mmol/l, trigliceridai < 1,7 mmol/l, DTL vyrams > 1,0, moterims > 1,2 mmol/l.
• MTL yra svarbiausias rodiklis, o jo tikslas priklauso nuo bendros širdies–kraujagyslių rizikos (ESC/EAS): labai didelė rizika < 1,4; didelė < 1,8; vidutinė < 2,6; maža < 3,0 mmol/l.
• Pats padidėjęs cholesterolis simptomų nesukelia – jis nustatomas tik kraujo tyrimu (lipidograma).
• Veiksmingiausi būdai – sveika mityba, fizinis aktyvumas, o kai jų nepakanka – vaistai: pirmaeiliai statinai, taip pat ezetimibas, tulžies rūgštis surišantys vaistai bei modernūs PCSK9 slopikliai, bempedo rūgštis ir inklisiranas.

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis yra vaško pavidalo, į riebalus panaši medžiaga, reikalinga hormonams, vitaminui D ir tulžies rūgštims, skirtoms riebalams virškinti, gaminti. Daugiausia jo pasigamina kepenyse, tačiau gauname ir su maistu – iš kiaušinių, mėsos ir pieno produktų. Svarbu: pats maiste esantis cholesterolis (pavyzdžiui, kiaušinių trynys) daugumai žmonių kraujo cholesterolį pakeičia tik nežymiai – kur kas labiau MTL kiekį didina sotieji ir transriebalai. Todėl sveikiems žmonėms saikingai vartoti kiaušinių nereikia vengti. Ne visas cholesterolis kenksmingas; tam tikras jo kiekis būtinas gyvybiškai svarbioms funkcijoms, įskaitant ląstelių membranų statybą ir hormonų sintezę. Tačiau nesubalansuotas cholesterolio kiekis kraujyje gali sukelti sveikatos problemų. Krauju cholesterolis keliauja lipoproteinais vadinamais paketais, kuriuose telpa ir cholesterolio, ir riebalų. Nors cholesterolis būtinas, jo perteklius gali prisidėti prie apnašų kaupimosi arterijose ir didinti širdies ligų bei insulto riziką. Gyvensena – mityba ir fizinis aktyvumas – cholesterolio kiekiui turi didelės įtakos. Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų, kartu su reguliariu fiziniu aktyvumu padeda jį kontroliuoti. Reguliariai tikrinantis cholesterolio kiekį galima priimti pagrįstus sveikatos sprendimus. Supratimas apie cholesterolį ir jo funkcijas – pirmas žingsnis link veiksmingo valdymo.

Cholesterolio rūšys

Kai kalbama apie cholesterolį, dažnai girdime apie DTL ir MTL – jie atlieka labai skirtingus vaidmenis. DTL vadinamas „geruoju" cholesteroliu, o MTL – „bloguoju". Bendrai sveikatos būklei įtakos turi ir trigliceridai.

DTL ir MTL cholesterolis

Suprasti, kuo skiriasi DTL ir MTL, labai svarbu širdies sveikatai. DTL, arba didelio tankio lipoproteinai, padeda mažinti širdies ligų riziką, nes iš kraujotakos pašalina cholesterolio perteklių. Didesnis DTL kiekis siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o jį natūraliai didina reguliari mankšta ir sveika mityba. Priešingai, MTL, arba mažo tankio lipoproteinai, esant dideliam kiekiui gali didinti arterijų užsikimšimo, širdies priepuolių ir insulto riziką dėl arterijose besikaupiančių apnašų. Svarbu stebėti MTL kiekį, o jei jis padidėjęs, gali prireikti keisti gyvenseną – mažinti sočiųjų ir transriebalų kiekį, į mitybą įtraukti daugiau skaidulinių medžiagų.

Trigliceridai ir poveikis sveikatai

Didelis trigliceridų kiekis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas ir insultą. Kad palaikytumėte sveiką lygį, siekite, kad jis neviršytų 1,7 mmol/l (1,7–2,3 – ribinis, > 2,3 – padidėjęs). Reguliari mankšta, subalansuota mityba, kurioje mažai rafinuoto cukraus ir nesveikų riebalų, bei svorio kontrolė padeda mažinti trigliceridų kiekį. Naudingas ir maistas, kuriame gausu omega-3 riebalų rūgščių, pavyzdžiui, lašiša ir graikiniai riešutai, taip pat neskaldyti grūdai bei daug ląstelienos turintys vaisiai ir daržovės. Labai svarbu reguliariai tikrinti trigliceridų kiekį, ypač jei turite rizikos veiksnių, pavyzdžiui, sergate cukriniu diabetu arba šeimoje buvo širdies ligų. Jei trigliceridų kiekis didelis, gydytojas gali rekomenduoti keisti gyvenseną arba skirti vaistų. Aktyviai stebėdami trigliceridus žengiate svarbų žingsnį geresnės širdies sveikatos link. Bendrai gerovei svarbu subalansuoti visų rūšių cholesterolio kiekį.

Cholesterolio lygio svarba

Suprasti savo cholesterolio kiekį labai svarbu bendrai sveikatai. Didelis cholesterolio kiekis gali sukelti rimtą pavojų – širdies ligas ir insultą.

Cholesterolio rūšys

Veiksminga cholesterolio kontrolė prasideda nuo supratimo apie du pagrindinius tipus: mažo tankio lipoproteinus (MTL) ir didelio tankio lipoproteinus (DTL). Dėl arterijose besikaupiančių apnašų MTL gali didinti širdies ligų riziką, todėl vadinamas „bloguoju" cholesteroliu. Priešingai, DTL šią riziką mažina, nes pašalina cholesterolį iš kraujotakos, todėl vadinamas „geruoju". Norint palaikyti sveiką pusiausvyrą, būtina reguliariai stebėti cholesterolio kiekį. Siekiama mažesnio MTL ir tinkamo DTL kiekio. Šis supratimas padeda priimti pagrįstus gyvensenos sprendimus – subalansuotai maitintis, reguliariai mankštintis ir valdyti stresą; visa tai gali teigiamai veikti cholesterolio kiekį.

Su sveikata susiję pavojai

Didelis cholesterolio kiekis gali smarkiai padidinti rimtų sveikatos problemų – išeminės širdies ligos (vainikinių arterijų ligos), širdies priepuolio ir insulto – riziką. Dėl padidėjusio MTL cholesterolio arterijose kaupiasi apnašos, kurios jas susiaurina ir riboja kraujotaką. Pats padidėjęs cholesterolio kiekis paprastai nesukelia jokių pastebimų simptomų, todėl apie galimą pavojų galima net nežinoti. Be to, jis siejamas su kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis ir gali prisidėti prie kitų sutrikimų. Norint išsaugoti sveikatą, labai svarbu žinoti savo cholesterolio kiekį ir su juo susijusią riziką. Reguliariai tikrinantis galima imtis aktyvių veiksmų ir apsisaugoti nuo rimtų pasekmių.

Cholesterolio lygio valdymas

Didelis cholesterolio kiekis gali didinti širdies ligų ir kitų sunkių susirgimų riziką. Labai svarbu palaikyti sveiką MTL (blogojo cholesterolio) ir DTL (gerojo cholesterolio) pusiausvyrą. Dėl didelio MTL kiekio arterijose gali kauptis apnašos, o tai didina širdies priepuolių ir insulto riziką. Norėdami kontroliuoti cholesterolio kiekį, laikykitės širdžiai palankios mitybos – rinkitės neskaldytus grūdus, vaisius, daržoves ir liesus baltymus, mažinkite sočiųjų ir transriebalų kiekį. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat padeda – siekite bent 150 minučių vidutinio aktyvumo per savaitę. Reguliariai tikrinkitės ir stebėkite cholesterolio kiekį. Jei gyvensenos pokyčių nepakanka, gydytojas gali skirti vaistų.

Kaip suprasti MTL ir DTL

Kalbant apie cholesterolį, labai svarbu suprasti, kuo skiriasi MTL (mažo tankio lipoproteinai) ir DTL (didelio tankio lipoproteinai). MTL gali prisidėti prie apnašų kaupimosi arterijose, didindamas širdies ligų ir insulto riziką, todėl svarbu palaikyti mažesnį MTL kiekį. MTL kiekį galima reguliuoti keičiant gyvenseną – sveikai maitinantis, reguliariai mankštinantis ir, prireikus, vartojant vaistus. Priešingai, DTL padeda mažinti širdies ligų riziką, nes perneša cholesterolį iš arterijų atgal į kepenis, kur jis apdorojamas ir pašalinamas. Didesnis DTL kiekis paprastai naudingas; jį galima padidinti aerobiniais pratimais, palaikant sveiką svorį ir vartojant sveikuosius riebalus, kurių yra avokaduose ir riešutuose. Širdies sveikatai svarbu subalansuoti MTL ir DTL: mažinti MTL ir palaikyti tinkamą DTL, kad cholesterolio profilis būtų sveikesnis. Reguliarūs patikrinimai ir kraujo tyrimai padeda šiuos rodiklius stebėti, todėl galima laiku imtis veiksmų.

Cholesterolio matavimo gairės

Norint veiksmingai valdyti cholesterolio kiekį, svarbu suprasti, kaip jis matuojamas. Pateikiame paprastą vadovą.

1. Pasidarykite lipidogramą: pas gydytoją paskirkite lipidų grupės tyrimą. Šis kraujo tyrimas nustato bendrą cholesterolio kiekį, MTL (blogąjį cholesterolį), DTL (gerąjį cholesterolį) ir trigliceridus.
2. Gydytojas gali rekomenduoti nevalgyti 9–12 valandų prieš tyrimą, kad būtų tiksliai nustatytas trigliceridų kiekis, nors naujausios rekomendacijos nurodo, kad badauti reikia ne visada.
3. Tyrimų dažnumas: Lietuvoje pirminės sveikatos priežiūros gydytojas profilaktinį širdies–kraujagyslių rizikos (ir cholesterolio) vertinimą atlieka pagal valstybės prevencijos programą – vyrams nuo 40, moterims nuo 50 metų (esant rizikos veiksnių – anksčiau). Tyrimų dažnumą individualiai nustato gydytojas; turintiems rizikos veiksnių (pavyzdžiui, šeimoje buvo širdies ligų) tikrinamasi dažniau.
4. Supraskite savo rezultatus (vertės pateikiamos mmol/l – Lietuvoje mg/dl nenaudojami):
   • Bendras cholesterolis: pageidautina < 5,0 mmol/l.
   • DTL (gerasis): vyrams > 1,0 mmol/l, moterims > 1,2 mmol/l. DTL nėra gydymo tikslas – vaistais jo dirbtinai didinti nerekomenduojama.
   • Trigliceridai: < 1,7 mmol/l (1,7–2,3 – ribinis, > 2,3 – padidėjęs).
   • MTL (blogasis) – svarbiausias rodiklis, kurio tikslas priklauso nuo Jūsų bendros širdies–kraujagyslių rizikos (vertina gydytojas):
     • labai didelė rizika (persirgtas infarktas ar insultas, diabetas su organų pažeida, sunki inkstų liga): < 1,4 mmol/l ir bent 50 % sumažinimas;
     • didelė rizika: < 1,8 mmol/l;
     • vidutinė rizika: < 2,6 mmol/l;
     • maža rizika: < 3,0 mmol/l.

Cholesterolio kiekį lemiantys veiksniai

Cholesterolio kiekiui įtakos turi keli veiksniai. Didelę reikšmę turi genetika; jei jūsų šeimoje yra padidėjęs cholesterolio kiekis, jis gali būti padidėjęs ir jums. Šeimos istorijos žinojimas padeda laiku imtis veiksmų. Svarbi ir gyvensena. Reguliarus fizinis aktyvumas gerina cholesterolio profilį, nes didina DTL (gerojo cholesterolio) ir mažina MTL (blogojo cholesterolio) kiekį. Stenkitės kas savaitę atlikti bent 150 minučių vidutinio sunkumo aerobinių pratimų. Priešingai, dėl nejudraus gyvenimo būdo gali didėti svoris, o tai siejama su didesniu MTL kiekiu. Svoris – dar vienas svarbus veiksnys: dėl per didelio svorio gali didėti MTL ir mažėti DTL cholesterolio kiekis. Jei turite antsvorio, net nedidelis svorio sumažėjimas gali pagerinti rodiklius. Įtakos turi ir stresas: lėtinis stresas skatina nesveikus įpročius – persivalgymą ar nesveiko maisto pasirinkimą. Naudinga rasti veiksmingų streso valdymo metodų, pavyzdžiui, dėmesingo įsisąmoninimo ar jogos. Galiausiai, cholesterolio kiekiui gali turėti įtakos tam tikros ligos, pavyzdžiui, diabetas, aukštas kraujospūdis ar hipotirozė. Jei turite sveikatos problemų, bendradarbiavimas su gydytoju padės kontroliuoti cholesterolio kiekį.

Mitybos įtaka cholesterolio kiekiui

Mityba gali turėti didelę įtaką cholesterolio kiekiui. Daugiau apie tinkamą racioną rasite straipsnyje apie cholesterolio dietą, o čia pateikiame keturis svarbiausius pokyčius:

1. Padidinkite skaidulų suvartojimą: daug tirpių skaidulų turintys maisto produktai – avižos, pupelės, vaisiai – padeda mažinti cholesterolio absorbciją. Kasdien suvartokite bent 25–30 g skaidulinių medžiagų.
2. Rinkitės sveikus riebalus: alyvuogių aliejus, avokadai ir riešutai padeda mažinti MTL (blogojo) cholesterolio kiekį.
3. Ribokite transriebalus: vengdami transriebalų, kurių dažnai būna keptame maiste ir perdirbtuose užkandžiuose, išvengsite MTL didėjimo ir DTL (gerojo) cholesterolio mažėjimo. Tikrinkite etiketes, ar nėra iš dalies hidrintų aliejų.
4. Įtraukite omega-3 riebalų rūgščių: lašiša, linų sėmenys, graikiniai riešutai, taip pat žuvų taukai padeda gerinti cholesterolio kiekį. Šiuos produktus į racioną stenkitės įtraukti bent du kartus per savaitę.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Paprasti gyvensenos pokyčiai gali labai pagerinti cholesterolio valdymą. Reguliarus fizinis aktyvumas – vienas veiksmingiausių būdų gerinti cholesterolio kiekį. Kas savaitę bent 150 minučių užsiimkite vidutinio sunkumo aerobine mankšta – greitai vaikščiokite, važinėkite dviračiu ar plaukiokite. Pratimai padeda didinti DTL (gerojo) ir mažinti MTL (blogojo) cholesterolio kiekį. Atkreipkite dėmesį į mitybą ir mažinkite sočiųjų riebalų, kurių yra raudonoje mėsoje ir riebiuose pieno produktuose, nes jie didina MTL cholesterolį. Vietoj jų rinkitės sveikesnius riebalus – alyvuogių aliejų, avokadus ir riešutus. Daugiau skaidulinių medžiagų turintys produktai (vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai) padeda mažinti cholesterolį ir ilgiau išlaikyti sotumą. Svarbu kontroliuoti svorį: net nedidelis jo sumažėjimas gali teigiamai paveikti rodiklius. Galiausiai, apribokite alkoholį ir, jei rūkote, meskite – tai pagerins ir cholesterolio kiekį, ir bendrą širdies sveikatą.

Vaistai nuo padidėjusio cholesterolio

Kai vien gyvensenos pokyčių nepakanka, gydytojas gali skirti vaistų. Sprendimą priima gydytojas, atsižvelgdamas į Jūsų bendrą riziką ir MTL tikslą. Štai dažniausiai skiriamų vaistų grupės:

1. Statinai – svarbiausia ir geriausiai ištirta grupė (pavyzdžiui, atorvastatinas). Jie slopina kepenyse cholesterolį gaminantį fermentą, ženkliai sumažina MTL ir įrodytai mažina infarkto bei insulto riziką. Daugelis statinams priskiriamų raumenų nusiskundimų iš tikrųjų yra nocebo efektas – tyrimai (pavyzdžiui, SAMSON) rodo, kad panašūs simptomai pasireiškia ir vartojant placebą, o apie pusė pacientų sėkmingai vėl pradeda gydymą. Atsiradus nusiskundimų, gydymo nenutraukite savavališkai, o pasitarkite su gydytoju.
2. Ezetimibas (cholesterolio absorbcijos slopiklis) – mažina cholesterolio pasisavinimą žarnyne; dažnai derinamas su statinu, kai vien statino tikslui pasiekti nepakanka.
3. Tulžies rūgštis surišantys vaistai (sekvestrantai) – surišdami tulžies rūgštis žarnyne, skatina kepenis cholesterolį naudoti naujoms tulžies rūgštims gaminti.
4. PCSK9 slopikliai (alirokumabas, evolokumabas) – švirkščiami vaistai, labai stipriai mažinantys MTL; skiriami didelės rizikos pacientams, kai tikslas nepasiekiamas.
5. Bempedo rūgštis – geriamas vaistas, naudingas statinų netoleruojantiems (veikia tik kepenyse, todėl rečiau sukelia raumenų nusiskundimų).
6. Inklisiranas – naujos kartos (mažosios interferuojančios RNR) vaistas, mažinantis MTL ~50 %; švirkščiamas vos du kartus per metus.

Dažnai užduodami klausimai

Ar laikui bėgant stresas gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui?

Taip, laikui bėgant stresas gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui. Patiriant stresą organizme išsiskiria hormonų, galinčių didinti cholesterolio gamybą. Be to, didelis stresas skatina nesveikus įpročius – netinkamą mitybą ir nepakankamą fizinį aktyvumą, o tai cholesterolio kiekį didina dar labiau. Labai svarbu valdyti stresą pasitelkiant atsipalaidavimo technikas, reguliarų fizinį aktyvumą ir subalansuotą mitybą. Rūpintis psichikos sveikata gali būti taip pat svarbu, kaip ir fizine!

Ar jauniems suaugusiems žmonėms būtina reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje?

Taip, jauniems suaugusiesiems gali prireikti cholesterolio kontrolės. Net jauname amžiuje padidėjęs cholesterolio kiekis vėliau gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Stebėdami cholesterolio kiekį ir laikydamiesi sveikos gyvensenos galite užkirsti kelią galimoms problemoms. Subalansuota mityba, reguliarūs fiziniai pratimai ir tabako vengimas padeda kontroliuoti cholesterolio kiekį. Niekada ne per anksti pradėti rūpintis širdies sveikata!

Kokią įtaką cholesterolio kiekiui turi genetika?

Genetika gali turėti didelę įtaką cholesterolio kiekiui. Jei jūsų tėvai sirgo padidėjusiu cholesterolio kiekiu, gali būti, kad turite polinkį į tą pačią būklę. Tam tikri genai lemia, kaip organizmas gamina ir šalina cholesterolį. Savo genų pakeisti negalite, tačiau žinodami šeimos istoriją galite lengviau priimti pagrįstus gyvensenos sprendimus. Reguliarus tikrinimasis ir sveika mityba padeda kontroliuoti cholesterolio kiekį nepriklausomai nuo genetinių veiksnių.

Kokie yra padidėjusio cholesterolio kiekio požymiai?

Pats padidėjęs cholesterolis simptomų nesukelia – jis nustatomas tik kraujo tyrimu. Krūtinės skausmas ar dusulys atsiranda jau išsivysčius kraujagyslių ligai (krūtinės anginai, infarktui), o ne dėl paties cholesterolio. Reti tiesioginiai labai didelio (dažnai paveldimo) cholesterolio požymiai – gelsvos sankaupos ant vokų (ksantelazmos) ar sausgyslių (ksantomos). Būtent todėl labai svarbu reguliariai tikrintis – problemas galima pastebėti dar prieš joms tampant rimtomis.

Ar cholesterolio kiekis gali svyruoti kasdien?

Taip, cholesterolio kiekis kasdien gali svyruoti dėl įvairių veiksnių. Įtakos turi mityba, fizinis aktyvumas ir net stresas. Suvalgius riebų patiekalą ar praleidus fizinį krūvį galima pastebėti laikinų pokyčių. Įtakos turi ir hormonų svyravimai, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo metu. Norint susidaryti aiškesnį bendros būklės vaizdą, svarbu stebėti cholesterolio kiekį per tam tikrą laiką, o ne vertinti vienkartinius svyravimus.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis oficialiais Lietuvos ir tarptautinių institucijų duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

• ESC/EAS 2019 dislipidemijų gairės (Europos kardiologų draugija) — pagrindiniai MTL tikslai pagal riziką (<1,4 / <1,8 / <2,6 / <3,0 mmol/l).
• NICE NG238: širdies–kraujagyslių ligų rizika ir lipidų korekcija — Jungtinės Karalystės rekomendacijos dėl rizikos vertinimo ir statinų skyrimo.
• AHA mokslinė rekomendacija: maistinis cholesterolis ir širdies rizika — kodėl sotieji riebalai, o ne maisto cholesterolis, yra pagrindinis MTL kėlėjas.
• Northway: ką reikia žinoti apie cholesterolį — lietuviškos cholesterolio normos ir tikslai mmol/l.
• Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) — Lietuvos sveikatos politika ir prevencijos programos.
• SAMSON tyrimas ir nocebo efektas (statinų netoleravimas) — kodėl dalis „statinų šalutinių poveikių" iš tiesų nėra paties vaisto sukelti.
• Bempedo rūgštis: MTL mažinimas širdies ligų profilaktikai (PMC) — modernių MTL mažinančių vaistų (bempedo rūgšties, inklisirano) apžvalga.
• Harvard Health: kiaušiniai ir cholesterolis — maistinio cholesterolio niuansas plačiajai auditorijai.

Skubi pagalba ir konsultacijos

• 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
• 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.