Širdies ir kraujagyslių ligos: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Širdies ir kraujagyslių ligos — tai širdį ir kraujagysles pažeidžiančių ligų grupė: vainikinių (širdį maitinančių) arterijų liga, kuri lemia išeminę širdies ligą ir širdies infarktą, insultas, širdies nepakankamumas, aritmijos (pvz., prieširdžių virpėjimas), periferinių arterijų liga ir kt. Tai dažniausia mirties priežastis pasaulyje (apie trečdalis, t. y. apie 32 %, visų mirčių) ir Lietuvoje, kur jos sukelia apie pusę (apie 48 %) visų mirčių; didžiąją šių mirčių dalį (apie 85 %) lemia infarktas ir insultas. Gera žinia ta, kad daugumą šių ligų galima išvengti laiku atpažįstant simptomus, pavyzdžiui, krūtinės skausmą ir dusulį, ir valdant rizikos veiksnius — mitybą, fizinį aktyvumą, rūkymą, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį. Šiame straipsnyje aptariami širdies ir kraujagyslių ligų simptomai, priežastys, gydymas ir veiksmingos prevencijos strategijos.

Kada kviesti 112. Stiprus arba ilgiau nei kelias minutes trunkantis spaudimas, gniaužimas ar skausmas krūtinėje (gali plisti į ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą), staigus dusulys, šaltas prakaitas ir pykinimas gali reikšti širdies infarktą — nedelsdami skambinkite 112.

Insultą padeda atpažinti taisyklė VEPA: V — perkreiptas veidas (nukarusi vieno lūpų kampo pusė); E — paprašius pakelti abi rankas, viena nusvyra; P — pakitusi, neaiški kalba; A — atėjo laikas skambinti 112. Skambinkite net jei požymiai praeina: kuo greitesnis gydymas, tuo didesnė tikimybė atkurti prarastas funkcijas.

Straipsnis trumpai

• Dažniausi širdies ir kraujagyslių ligų simptomai yra krūtinės skausmas, dusulys, nuovargis, širdies plakimas ir kojų ar kulkšnių patinimas.
• Infarktas ir insultas yra ūmios, laiko atžvilgiu kritinės būklės — esant jų požymiams reikia ne planinio vizito, o skubaus skambučio 112.
• Svarbiausi rizikos veiksniai yra valdomi: rūkymas, aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, antsvoris ir fizinis pasyvumas — jų korekcija reikšmingai mažina riziką.
• Gydymas gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, vaistus (statinus, kraujospūdį mažinančius ir antitrombocitinius vaistus) ir medicinines procedūras, pavyzdžiui, angioplastiką arba šuntavimą.
• Prevencinės strategijos apima subalansuotą mitybą, reguliarius fizinius pratimus, streso valdymą, vengimą rūkyti ir per didelio alkoholio kiekio vartojimo.

Simptomai

Širdies ir kraujagyslių ligos gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant krūtinės skausmą ar diskomfortą, kuris gali būti panašus į spaudimą ar pilnumą ir gali sklisti į rankas, nugarą, kaklą, žandikaulį ar pilvą (toks krūtinės skausmas, vadinamas angina, dažnai yra išeminės širdies ligos požymis). Dusulys gali pasireikšti kartu su diskomfortu krūtinėje arba be jo. Kitas požymis gali būti neįprastas nuovargis kasdienės veiklos metu. Taip pat gali pasireikšti širdies plakimas, kai jaučiate, kad širdis tarsi lenktyniauja ar plaka. Kojų, kulkšnių ar pėdų patinimas gali rodyti skysčių susilaikymą ir galimas širdies ir kraujagyslių problemas. Dėl sumažėjusios kraujotakos gali pakisti jūsų gebėjimas mankštintis ar atlikti fizines užduotis. Labai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, nes jie gali rodyti pagrindinę problemą.

Jei simptomai lengvi ar pasikartojantys ne ūmiai, pravartu pasikonsultuoti su gydytoju, kad aptartumėte jums rūpimus klausimus ir nustatytumėte geriausią veiksmų planą. Tačiau jei skausmas krūtinėje stiprus ar užsitęsęs, staiga sutrinka kvėpavimas, kalba ar veido simetrija — tai gali būti infarktas arba insultas, todėl nedelsdami skambinkite 112 (žr. skubios pagalbos bloką straipsnio pradžioje).

Priežastys

Širdies ir kraujagyslių ligas gali sukelti gyvenimo būdo ir genetinių veiksnių derinys. Rūkymas gali labai padidinti riziką, nes jis kenkia kraujagyslėms ir širdžiai. Daug sočiųjų ir transriebalų bei perdirbtų produktų turinti mityba didina cholesterolio (ypač MTL, t. y. „blogojo") kiekį kraujyje ir skatina apnašų kaupimąsi arterijose bei riboja kraujo tekėjimą. Vartojant per daug druskos, gali padidėti kraujospūdis, todėl dar labiau apkraunama širdies ir kraujagyslių sistema. Fizinis pasyvumas taip pat gali būti lemiamas veiksnys. Sėdimas gyvenimo būdas gali padidinti antsvorio ar nutukimo tikimybę ir dar labiau padidinti širdies ligų riziką. Lėtinis stresas gali prisidėti prie aukšto kraujospūdžio ir nesveikų įpročių, pavyzdžiui, persivalgymo ar rūkymo. Tam įtakos gali turėti ir genetika — širdies ligomis dažniau sergama tose šeimose, kuriose jų jau buvo. Kitos ligos, pavyzdžiui, diabetas ir padidėjęs cholesterolio kiekis, taip pat gali padidinti riziką. Žinodami šiuos veiksnius ir rinkdamiesi sveikesnius sprendimus, galite imtis aktyvių veiksmų, kad apsaugotumėte savo širdį ir bendrą sveikatą.

Gydymas

Gydant širdies ir kraujagyslių ligas veiksmingiausias gali būti įvairiapusis požiūris. Gydymo planas gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, vaistus ir galbūt medicinines procedūras. Daugiausia dėmesio skirkite širdžiai sveikiems įpročiams, tarp kurių gali būti subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų. Labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas: siekite 150–300 min per savaitę vidutinio intensyvumo arba 75–150 min didelio intensyvumo aerobinės veiklos (sparčiojo ėjimo, plaukimo, dviračio), papildomai 2 k./sav. atliekant raumenis stiprinančius pratimus. Gydytojas gali paskirti vaistų simptomams valdyti ir rizikos veiksniams mažinti. Dažniausiai vartojami vaistai gali būti statinai cholesterolio kiekiui mažinti, antihipertenziniai vaistai kraujospūdžiui mažinti ir antitrombocitiniai vaistai kraujo krešuliams išvengti. Svarbu šiuos vaistus vartoti taip, kaip nurodyta, kad būtų pasiekta geriausių rezultatų.

Gydymo poreikį ir intensyvumą gydytojas vertina pagal bendrą riziką (Europos kardiologų draugija naudoja SCORE2 skaičiuoklę), pakopiškai siekdamas cholesterolio ir kraujospūdžio tikslų. Persirgusiems infarktą ar insultą skiriama nuolatinė antrinė prevencija — statinai (siekiant griežtesnio cholesterolio tikslo), kraujospūdį mažinantys ir antitrombocitiniai vaistai. Vaistus svarbu vartoti reguliariai ir nenutraukti savavališkai.

Kai kuriais atvejais gali prireikti medicininių procedūrų, kurios gali būti įvairios — nuo angioplastikos, kai balionėliu atveriamos užsikimšusios arterijos, iki invazyvesnių operacijų, pavyzdžiui, šuntavimo. Gydymo planas gali būti pritaikytas atsižvelgiant į konkrečius jūsų poreikius ir sveikatos būklę. Reguliarūs kontroliniai vizitai pas gydytoją gali padėti stebėti jūsų pažangą ir prireikus koreguoti gydymą. Visada atvirai praneškite apie bet kokius rūpesčius ar šalutinį poveikį, kurį galite patirti.

Prevencija

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija gali apimti sąmoningą gyvenimo būdo pasirinkimą, skatinantį širdies sveikatą. Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų, gali gerokai sumažinti riziką. Labai svarbu riboti sočiųjų riebalų, transriebalų ir pridėtinio cukraus kiekį, todėl atkreipkite dėmesį į maisto produktų etiketes. Rekomenduojama riebią žuvį valgyti maždaug 2 k./sav. (kaip maistą, ne papildą). Taip pat labai svarbu reguliariai užsiimti fizine veikla: kiekvieną savaitę siekite 150–300 min vidutinio intensyvumo arba 75–150 min didelio intensyvumo aerobinės veiklos, pavyzdžiui, sparčiojo ėjimo arba važiavimo dviračiu. Tai gali sustiprinti jūsų širdį ir padėti išlaikyti sveiką svorį. Taip pat svarbu valdyti stresą. Taikant atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, jogą, meditaciją ar gilaus kvėpavimo pratimus, gali sumažėti kraujospūdis ir pagerėti bendra savijauta. Vengimas rūkyti ir alkoholio vartojimo apribojimas gali užkirsti kelią žalingam poveikiui širdžiai. Reguliarūs gydytojo patikrinimai gali padėti stebėti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje ir kitus rizikos veiksnius.

Dietos, kurios gali padėti

Toliau pateikiame sąrašą mitybos modelių, kurie gali palaikyti širdies sveikatą: Viduržemio jūros dieta, DASH (angl. Dietary Approaches to Stop Hypertension) dieta, augalinė dieta ir priešuždegiminė dieta. Viduržemio jūros regiono dieta akcentuoja neskaldytus grūdus, vaisius, daržoves, sveikus riebalus ir liesus baltymus, kurie gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį ir kraujospūdį. Pagal DASH dietą daugiausia dėmesio skiriama mažinti suvartojamo natrio kiekį ir skatinti vartoti daug kalio turinčius maisto produktus, kurie gali padėti valdyti hipertenziją. Augalinė dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, ankštinių augalų ir neskaldytų grūdų, gali pagerinti širdies sveikatą, nes sumažina sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekį. Priešuždegiminė dieta apima maisto produktus, kuriuose gausu antioksidantų ir omega-3 riebalų rūgščių (jų randama riebioje žuvyje, riešutuose ir sėklose), galinčių padėti palaikyti bendrą širdies ir kraujagyslių sveikatą. Prieš imdamiesi reikšmingų mitybos pokyčių, visada pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Maisto papildai ir vaistažolės: ką verta žinoti

Jokie maisto papildai ar vaistažolės (gudobelė, česnakas, ciberžolė, kofermentas Q10, žuvų taukų papildai) įrodymais neparemtai negydo širdies ir kraujagyslių ligų ir nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų. Kai kurie jų (pvz., česnako preparatai, gudobelė) gali silpninti kraujo krešumą ir sąveikauti su aspirinu ar antikoaguliantais, o CoQ10 — silpninti varfarino poveikį, todėl didėja kraujavimo arba trombų rizika. Jei vartojate širdies vaistus, prieš pradėdami bet kokį papildą pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Įrodyta nauda turi ne papildai, o mitybos modelis — Viduržemio jūros ir DASH dietos.

Dažnai užduodami klausimai

Kaip stresas veikia širdies ir kraujagyslių sveikatą?

Stresas gali turėti didelę įtaką jūsų širdies ir kraujagyslių sveikatai. Kai patiriate stresą, organizme išsiskiria hormonai, pavyzdžiui, adrenalinas, kuris gali padidinti širdies ritmą ir kraujospūdį. Ilgainiui ši nuolatinė įtampa gali sukelti uždegimą ir kitas arterijų problemas. Be to, norėdami susidoroti su šia problema, galite imtis nesveikų įpročių, pavyzdžiui, persivalgyti ar rūkyti, o tai gali dar labiau paaštrinti problemą. Streso valdymas pasitelkiant fizinius pratimus, dėmesingą įsisąmoninimą ar atsipalaidavimo technikas gali padėti apsaugoti jūsų širdį.

Ar genetika gali turėti įtakos širdies ligų rizikai?

Taip, genetika gali turėti įtakos širdies ligų rizikai. Jei jūsų šeimoje yra buvę širdies sutrikimų, dėl paveldėtų bruožų galite būti jautresni šioms ligoms. Tam tikri genetiniai žymenys gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui, kraujospūdžiui ir tam, kaip jūsų organizmas perdirba riebalus. Svarbu žinoti savo šeimos istoriją, nes ji gali padėti priimti pagrįstus gyvenimo būdo sprendimus ir sumažinti šią riziką.

Kokį vaidmenį širdies ir kraujagyslių ligoms turi amžius?

Amžius gali būti labai svarbus didinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Su amžiumi kraujagyslės gali tapti ne tokios lanksčios, gali kauptis cholesterolis, todėl gali padidėti kraujospūdis. Galite pastebėti bendros sveikatos pokyčius, todėl labai svarbu stebėti savo širdį. Reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas gali padėti suvaldyti šią riziką. Išlikdami aktyvūs ir tinkamai maitindamiesi galite gerokai sumažinti senėjimo poveikį širdies sveikatai, kad jaustumėtės kuo geriau.

Ar yra specialių dietų, kurios gerina širdies sveikatą?

Tam tikri mitybos modeliai gali pagerinti širdies sveikatą. Turėtumėte valgyti daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesų baltymų ir sveikų riebalų, pavyzdžiui, esančių avokaduose ir riešutuose. Taip pat labai svarbu sumažinti perdirbtų maisto produktų, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį. Ypač naudingos gali būti įrodymais pagrįstos Viduržemio jūros ir DASH dietos. Nepamirškite, kad geriant vandenį ir saikingai vartojant alkoholį galima dar labiau palaikyti širdies sveikatą.

Kaip rūkymas veikia širdies ligų riziką?

Rūkymas gali gerokai padidinti širdies ligų riziką. Rūkant kenksmingos medžiagos gali pakenkti kraujagyslėms ir širdžiai, sukelti uždegimą ir apnašų kaupimąsi. Dėl to gali sumažėti kraujotaka ir padidėti kraujospūdis, todėl širdis dirba sunkiau. Gali būti, kad iš karto to nepastebėsite, tačiau laikui bėgant rūkymas gali sukelti rimtų širdies ir kraujagyslių problemų. Mesti rūkyti gali sumažinti riziką ir pagerinti bendrą širdies sveikatą, todėl niekada nevėlu mesti rūkyti.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis tarptautinių institucijų (WHO, ESC) ir Lietuvos šaltinių duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

• Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) — širdies ir kraujagyslių ligos — pasaulinė CVD našta (~32 % visų mirčių), pagrindiniai tipai, valdomi rizikos veiksniai ir prevencija.
• Europos kardiologų draugija (ESC) — 2021 m. CVD prevencijos gairės — naujausios prevencijos gairės: SCORE2 rizikos vertinimas, cholesterolio ir kraujospūdžio tikslai.
• American College of Cardiology — ESC 2021 gairių santrauka — fizinio aktyvumo norma (150–300 min/sav.) ir pakopinis gydymas.
• American Heart Association — infarkto, insulto ir širdies sustojimo požymiai — FAST taisyklė ir nurodymas kviesti pagalbą iškart, net jei požymiai praeina.
• Higienos institutas — Lietuvos sveikatos statistika ir prevencijos rekomendacijos.
• LRT — širdies ir kraujagyslių ligos: dažniausia mirties priežastis Lietuvoje — Lietuvos duomenys: CVD sukelia ~48 % visų mirčių.
• Antėja — insultas: požymiai, pirmoji pagalba, FAST — insulto atpažinimas pagal FAST/VEPA ir 112.
• Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) — Lietuvos sveikatos politika ir oficialios rekomendacijos.

Skubi pagalba ir konsultacijos

• 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
• 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.