Gripas yra užkrečiama kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusai. Ji gali sukelti nuo lengvos iki sunkios ligos ir kartais baigtis mirtimi.
Gripas gali smarkiai sutrikdyti jūsų kasdienį gyvenimą, nes pasireiškia tokie simptomai, kaip aukšta temperatūra, šaltkrėtis ir nepaliaujamas kosulys, dėl kurių galite jaustis išsekę.
Norint apsisaugoti, svarbiausia yra prevencija. Labai svarbus vaidmuo tenka skiepams, tačiau reikia apsvarstyti ir kitas strategijas. Be to, žinojimas, kada kreiptis į gydytoją, gali turėti didelės įtakos jūsų sveikimo procesui.
Šiame pranešime apžvelgsime gripo simptomus, veiksmingus prevencijos būdus ir gydymo galimybes, padėsiančias įveikti šią ligą.
Straipsnis trumpai
- Gripas yra užkrečiama kvėpavimo takų liga, kurios simptomai – aukšta temperatūra, šaltkrėtis, kūno skausmai ir kosulys – prasideda staiga ir intensyviai.
- Skiepijimas yra labai svarbus siekiant sumažinti gripo riziką, apsaugoti pažeidžiamas gyventojų grupes ir skatinti bendruomenės sveikatą per bandos imunitetą.
- Prevencinės priemonės – dažnas rankų plovimas, artimo kontakto su sergančiais asmenimis vengimas ir sveikos gyvensenos palaikymas.
- Įprastos naminės priemonės gripui palengvinti yra drėkinimas, poilsis, šiltos sriubos ir oro drėkintuvų naudojimas, kad sumažėtų užsikimšimas.
- Be recepto parduodami vaistai, pavyzdžiui, skausmą malšinantys ir kosulį slopinantys preparatai, gali sušvelninti simptomus ir padėti pasveikti.
Gripo apžvalga
Gripas, dažnai vadinamas gripu, yra užkrečiama kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusai. Ji gali lengvai plisti nuo žmogaus žmogui, ypač žmonių minioje, per lašelius, išsiskiriančius užsikrėtusiam asmeniui kosint, čiaudint ar kalbant.
Virusu taip pat galima užsikrėsti liečiant užkrėstus paviršius ir po to liečiant burną, nosį ar akis.
Gripas gali sukelti sunkių sveikatos komplikacijų, ypač pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kurie jau turi sveikatos sutrikimų. Gripo virusas turi įvairių padermių ir kasmet gali mutuoti, todėl svarbu skiepytis.
Gripo sezonas paprastai prasideda gruodžio-vasario mėnesiais, tačiau jis gali prasidėti jau spalio mėnesį ir tęstis iki gegužės.
Yra trys pagrindiniai gripo virusų tipai: A, B ir C. A ir B tipai sukelia sezonines epidemijas, o C tipas paprastai sukelia lengvesnes kvėpavimo takų ligas ir nekelia didelės epidemijų grėsmės.
Supratimas apie gripą gali padėti atpažinti galimą jo poveikį ir pabrėžia prevencijos strategijų, pavyzdžiui, skiepijimo ir geros higienos praktikos, svarbą.
Bendrieji gripo simptomai
Dažniausi gripo simptomai gali būti aukšta temperatūra, šaltkrėtis, kūno skausmai, nuovargis, nuolatinis kosulys, gerklės skausmas, nosies užgulimas, sloga arba užsikimšusi nosis ir galvos skausmas.
Simptomai dažnai prasideda staiga ir gali būti intensyvesni nei peršalimo simptomai. Kai kuriems asmenims taip pat gali pasireikšti virškinimo trakto sutrikimų, tokių kaip pykinimas ar viduriavimas, tačiau suaugusiesiems tai pasitaiko rečiau.
Jei atpažįstate šiuos simptomus, patartina ilsėtis, būti hidratuotam ir stebėti savo būklę.
Be recepto parduodami vaistai gali padėti palengvinti kai kuriuos nemalonius pojūčius, tačiau jei simptomai sustiprėja arba išlieka, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Žinodami šiuos simptomus, galite imtis skubių veiksmų, kad greitai pasveiktumėte.
Sunkūs simptomai ir komplikacijos
Kai pasireiškia sunkūs gripo simptomai, būtina atkreipti dėmesį į organizmo signalus.
Gali kilti komplikacijų, kurios gali paveikti jūsų kvėpavimo sistemą ir bendrą sveikatą.
Suprasdami šiuos pavojus, galėsite veikti greitai ir kreiptis dėl tinkamo gydymo.
Dažniausiai pasitaikantys sunkūs simptomai
Sunkūs gripo simptomai gali greitai sustiprėti ir gali reikšti rimtesnę infekciją, dėl kurios reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Labai svarbu anksti atpažinti šiuos simptomus.
Dažniausiai pasitaikantys sunkūs simptomai:
- Didelis karščiavimas: (38,3 °C) gali būti raudona vėliava.
- Pasunkėjęs kvėpavimas: sunkiai kvėpuojate arba jaučiate spaudimą krūtinėje, todėl gali tekti kreiptis pagalbos.
- Krūtinės skausmas: Nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje gali reikšti rimtą problemą.
- Sumišimas: Pajutus sumišimą ar staigų galvos svaigimą, gali prireikti įvertinimo.
Pastebėję bet kurį iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Ankstyva intervencija gali turėti didelės įtakos jūsų pasveikimui. Nepamirškite, kad gripas gali sukelti rimtą pavojų sveikatai, todėl aktyviai stebėkite savo organizmo signalus, kad išvengtumėte komplikacijų ir pasiektumėte geresnių rezultatų.
Galimų komplikacijų apžvalga
Gripas gali sukelti keletą sunkių komplikacijų. Viena dažniausių – plaučių uždegimas, kuris gali būti pavojingas gyvybei, ypač pagyvenusiems žmonėms arba tiems, kurie jau yra sirgę, todėl dažnai prireikia hospitalizacijos.
Taip pat gali pasireikšti bronchitas ir sinusų infekcijos, sukeliančios nuolatinį kosulį, diskomfortą krūtinėje ar veido skausmą. Be to, dėl gripo gali paūmėti lėtinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), todėl gali tekti apsilankyti ligoninėje.
Retais atvejais gripas gali sukelti miokarditą arba encefalitą, t. y. atitinkamai širdies ir smegenų uždegiminius susirgimus, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, reikalaujantį skubios medicininės pagalbos.
Labai svarbu atpažinti sunkius simptomus ar pablogėjusią sveikatą; nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Skiepijimas ir gera higienos praktika gali gerokai sumažinti šių komplikacijų riziką.
Kaip plinta gripas
Gripas plinta lengvai, todėl supratimas, kaip jis plinta, gali padėti jums išlikti sveikiems.
Gripu užsikrečiama per kvėpavimo takų lašelius, kai kas nors čiaudi ar kosėja, o ant paviršių jis gali išlikti kelias valandas.
Ypač svarbu žinoti, koks yra užkrečiamasis laikotarpis ir kokioms žmonių grupėms gresia didesnė rizika užsikrėsti.
Perdavimo būdai
Gripas dažniausiai plinta per kvėpavimo takų lašelius, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi arba kalba. Virusu taip pat galima užsikrėsti liečiant virusu užkrėstus paviršius ir po to liečiant veidą, ypač burną, nosį ar akis.
Įprasti gripo plitimo būdai:
- Kosulys ir čiaudulys: užsikrėtę asmenys gali išmesti lašelius į orą.
- Tiesioginis kontaktas: paspaudus ranką ar apkabinus gripu sergantį asmenį, virusas gali būti perduotas.
- Liečiant užkrėstus paviršius: Ant tokių daiktų kaip durų rankenos, šviesos jungikliai ir telefonai gali būti užkrėsti virusu.
- Perdavimas oro lašeliniu būdu: perpildytose vietose mažyčiai lašeliai gali išlikti ore ir užkrėsti kitus.
Žinodami apie šiuos užsikrėtimo būdus, galite imtis prevencinių priemonių.
Patartina reguliariai plauti rankas ir vengti artimo kontakto su asmenimis, kuriems pasireiškia gripo simptomai, kad apsaugotumėte save ir aplinkinius.
Užkrečiamasis laikotarpis
Užsikrėtęs asmuo gali išlikti užkrečiamas maždaug vieną dieną prieš pasireiškiant gripo simptomams ir iki savaitės po to. Tai reiškia, kad galite nesąmoningai platinti virusą, net jei jaučiatės gerai.
Gripo viruso gali būti kvėpavimo takų išskyrose, todėl jį lengva platinti mažais lašeliais, kai žmogus kosėja, čiaudi ar kalba. Virusą taip pat galima užkrėsti nuo paviršių, kuriuos jie palietė.
Vaikai ir asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, gali užsikrėsti ilgiau. Jei blogai jaučiatės, geriausia likti namuose, kad apsaugotumėte aplinkinius.
Kad sumažintumėte gripo plitimo riziką, laikykitės geros higienos. Dažnai plaukite rankas, kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite burną ir apsvarstykite galimybę dėvėti kaukę, jei sergant gripu artimai bendraujate su kitais asmenimis.
Didelės rizikos grupės
Tam tikroms žmonių grupėms, įskaitant mažus vaikus iki 5 metų, 65 metų ir vyresnius senjorus, nėščias moteris ir asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma ar diabetu, gali kilti didesnė rizika susirgti gripu.
Jei priklausote vienai iš šių didelės rizikos grupių, gripo sezono metu būtina imtis papildomų atsargumo priemonių.
Skiepijimasis gali jus apsaugoti ir padėti išvengti viruso plitimo tarp kitų asmenų, kurie gali būti imlesni.
Be to, gera higiena, pavyzdžiui, dažnas rankų plovimas ir artimo kontakto su sergančiais asmenimis vengimas, gali sumažinti riziką.
Gripas gali būti ne tik lengva liga visiems; didelės rizikos grupėms priklausantiems asmenims jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Būkite informuoti ir pasiruošę, kad apsaugotumėte save ir savo artimuosius.
Skiepijimo svarba
Skiepijimas gali gerokai sumažinti riziką užsikrėsti gripu ir išplatinti jį kitiems, taip apsaugant ne tik atskirus asmenis, bet ir ištisas bendruomenes.
Tai ypač svarbu pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, pagyvenusiems žmonėms, mažiems vaikams ir asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Pasirinkdami skiepytis, galite prisidėti prie bandos imuniteto, kuris padeda apsaugoti tuos, kurie negali būti paskiepyti arba gali blogai reaguoti į vakciną.
Gripo vakcina kiekvienais metais sudaroma atsižvelgiant į labiausiai paplitusias padermes, kurios, kaip tikimasi, cirkuliuos, taip užtikrinant tikslingą apsaugą nuo viruso. Kasmetinė vakcina gali padėti užtikrinti, kad jūsų imuninė sistema bus pasirengusi kovoti su šiomis konkrečiomis padermėmis.
Labai svarbu suprasti, kad skiepijimas nėra vien tik asmeninė apsauga; jis gali paskatinti sveikesnę aplinką visiems aplinkiniams.
Be to, skiepijimas gali lemti lengvesnį susirgimą, jei užsikrečiama gripu. Tyrimai rodo, kad paskiepyti asmenys gali patirti mažiau komplikacijų ir trumpiau sirgti, o tai reiškia, kad mažiau laiko praleisite darbe, mokykloje ar kitoje veikloje, todėl galėsite tęsti įprastą gyvenimą ir vykdyti savo pareigas.
Papildomos prevencinės priemonės
Norint veiksmingai užkirsti kelią gripo plitimui, be vakcinacijos, būtina imtis keleto pagrindinių priemonių.
- Rankų higiena: Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu ne trumpiau kaip 20 sekundžių. Jei muilo nėra, naudokite rankų dezinfekavimo priemonę, kurios sudėtyje yra ne mažiau kaip 60 % alkoholio.
- Venkite artimo kontakto: stenkitės vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis. Jei blogai jaučiatės, geriausia likti namuose, kad išvengtumėte viruso plitimo, ypač jei turite į gripą panašių simptomų.
- Sveikas gyvenimo būdas: Sveikos gyvensenos palaikymas: subalansuota mityba, reguliarūs fiziniai pratimai ir pakankamas miegas gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.
- Kosulio ir čiaudulio etiketas: Čiaudėdami ar kosėdami užsidenkite burną ir nosį servetėle arba alkūne. Nedelsdami išmeskite servetėles ir nusiplaukite rankas, kad sumažintumėte mikrobų plitimą.
Papildomų prevencinių priemonių santrauka:
- Reguliariai plaukite rankas.
- Venkite artimo kontakto su sergančiais asmenimis.
- Išlaikykite sveiką gyvenimo būdą.
- Užsidenkite burną ir nosį kosėdami ar čiaudėdami.
Naminės priemonės nuo gripo
Norėdami palengvinti gripo sukeltus nepatogumus namuose, pradėkite nuo hidratacijos. Gerdami daug skysčių, pavyzdžiui, vandens, vaistažolių arbatos ir sultinio, galite išsklaidyti gleives ir nuraminti gerklę. Į arbatą įmaišę medaus, galite palengvinti kosulį.
Naudojant oro drėkintuvą gali sumažėti užsikimšimas ir palengvėti kvėpavimas. Jei jo neturite, karštas dušas gali sukurti garus ir pasiekti panašų efektą.
Gydymui labai svarbus poilsis. Turėtumėte snausti ir vengti įtemptos veiklos. Galvos pakėlimas miegant gali padėti sumažinti spaudimą sinusuose ir palengvinti kvėpavimą.
Šiltų sriubų, ypač vištienos sriubos, įtraukimas į mitybą gali suteikti maisto ir paguodos. Šiluma gali nuraminti gerklę ir padėti išlaikyti drėgmę.
Druskos vandens gargaliavimas gali palengvinti gerklės skausmą. Sumaišykite maždaug pusę arbatinio šaukštelio druskos stiklinėje šilto vandens, skalaukite ir išskalaukite.
Gydymas be recepto
Jei naminės priemonės nepakankamai palengvina gripo simptomus, tam tikrus simptomus gali padėti sušvelninti be recepto parduodami vaistai.
Pateikiame trumpą kai kurių dažniausiai naudojamų priemonių gidą:
- Skausmą malšinantys vaistai: Paracetamolis arba ibuprofenas gali sumažinti karščiavimą ir palengvinti kūno skausmus.
- Dekongestantai: Vaistai, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino arba fenilefrino, gali išvalyti nosies takus ir palengvinti kvėpavimą.
- Antihistamininiai vaistai: Difenhidraminas arba loratadinas gali išsausinti slogą ir sumažinti čiaudulį.
- Kosulį slopinantys vaistai: Dekstrometorfanas, kurio yra daugelyje sirupų nuo kosulio, gali padėti sumažinti norą kosėti, kad geriau pailsėtumėte.
Pasirinkite tinkamus vaistus pagal savo simptomus ir atidžiai skaitykite etiketes, kad išvengtumėte veikliųjų medžiagų dubliavimo.
Atsigavimui labai svarbu išlikti hidratuotam ir ilsėtis. Nors šios procedūros gali palengvinti diskomfortą, jos nepakeičia tinkamos priežiūros.
Jei simptomai išlieka arba stiprėja, gali prireikti kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate sunkius simptomus, tokius kaip pasunkėjęs kvėpavimas, nuolatinis krūtinės skausmas ar staigus galvos svaigimas, nes tai gali reikšti sunkią būklę, kuriai reikia skubios pagalbos.
Be to, jei karščiavimas viršija 39,4°C (103°F) arba trunka ilgiau nei tris dienas, tai gali reikšti antrinę infekciją. Kreipkitės į gydytoją, jei simptomai pasunkėja, ypač jei iš pradžių pasijutote geriau, o paskui staiga vėl pasijutote blogiau.
Jei priklausote didelės rizikos grupei, pavyzdžiui, maži vaikai, pagyvenę asmenys, nėščios moterys arba asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, pasireiškus gripo simptomams, greičiau kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Kreipkitės į gydytoją, jei dėl vėmimo negalite sulaikyti skysčių arba jei pasireiškia sunkios dehidratacijos požymiai, nes jų ignoravimas gali sukelti rimtų komplikacijų.
Patarimai, kaip greitai atsigauti
Norėdami užtikrinti greitesnį pasveikimą nuo gripo, pirmenybę teikite šiems pagrindiniams veiksmams:
- Būkite hidratuoti: Gerkite daug skysčių, pvz., vandens, žolelių arbatų ir sultinių.
- Poilsis: Jūsų organizmui gali prireikti energijos kovoti su virusu, todėl svarbu pakankamai miegoti ir daryti pertraukas dienos metu.
- Valgykite maistingą maistą: Vaisiai, daržovės ir liesi baltymai gali palaikyti imuninę sistemą ir paskatinti gijimą.
- Apsvarstykite galimybę vartoti nereceptinius vaistus: Karščiavimą mažinantys ar dekongestantai gali būti naudingi, tačiau visada laikykitės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo rekomendacijų.
Be to, atsigauti gali padėti patogios aplinkos sukūrimas. Drėkintuvas gali padėti sumažinti spūstis, o švaros palaikymas gali sumažinti antrinių infekcijų tikimybę.
Švelni veikla, pavyzdžiui, tempimas ar trumpi pasivaikščiojimai, gali padėti pagerinti nuotaiką ir kraujotaką be pernelyg didelio fizinio krūvio.
Galiausiai atkreipkite dėmesį į savo kūną. Jei pastebėjote pablogėjusių simptomų ar komplikacijų, kreipkitės į gydytoją.
Laikydamiesi šių patarimų turėsite geriausią galimybę greitai ir sklandžiai pasveikti nuo gripo.
Dažnai užduodami klausimai
Ar galiu užsikrėsti gripu nuo vakcinos?
Nuo vakcinos gripu užsikrėsti negalima. Gripo vakcinos sudėtyje gali būti inaktyvuotų virusų arba susilpnintos formos virusų, kurie gali nesukelti ligos.
Vietoj to, jis padeda jūsų imuninei sistemai atpažinti ir kovoti su tikrais gripo virusais, jei esate jų veikiami. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti lengvas šalutinis poveikis, pavyzdžiui, skausmas injekcijos vietoje arba nedidelis karščiavimas, tačiau tai yra normalu ir laikina.
Kaip ilgai galima užsikrėsti gripu?
Gripas gali būti užkrečiamas maždaug vieną dieną prieš pasireiškiant ligos simptomams ir gali išlikti užkrečiamas iki septynių dienų po to, kai susirgote.
Jei blogai jaučiatės, geriausia likti namuose, kad neužkrėstumėte kitų.
Vaikai ir asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, gali būti užkrečiami dar ilgiau.
Jei šiuo laikotarpiu laikysitės atokiau nuo kitų, tai gali padėti sumažinti užsikrėtimo riziką ir išlaikyti visus sveikesnius.
Ar yra skirtingų gripo atmainų?
Taip, yra įvairių gripo atmainų. Galbūt esate girdėję apie A, B ir C tipus, kurie skiriasi savo savybėmis.
Kiekvienas tipas gali turėti kelis potipius ir variantus, todėl svarbu būti informuotiems. Šie variantai gali turėti įtakos viruso plitimui ir jūsų organizmo reakcijai.
Naujausia informacija gali padėti suprasti, kokios padermės vyrauja gripo sezono metu ir kaip nuo jų apsisaugoti.
Ar naminiai gyvūnai gali perduoti gripą žmonėms?
Nors ir retai, bet naminiai gyvūnai gali pernešti tam tikrus virusus, kurie žmonėms gali sukelti į gripą panašius simptomus.
Jei jūsų augintiniui atsiranda ligos požymių, vertėtų laikytis atokiau ir kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Riziką sumažinti gali padėti gera higiena, pavyzdžiui, rankų plovimas po elgesio su naminiais gyvūnais.
Visada atkreipkite dėmesį į neįprastą savo augintinių elgesį, nes kartais jie gali pernešti virusus, kuriais užsikrečia žmonės.
Kuo skiriasi gripas nuo peršalimo?
Gripas ir peršalimas yra skirtingos ligos, kurių simptomai skiriasi.
Gripas gali prasidėti staiga, sukelti aukštą temperatūrą, kūno skausmus ir didžiulį nuovargį, kuris gali tęstis kelias dienas.
Priešingai, peršalimas gali išsivystyti palaipsniui, dažnai pasireikšti sloga, čiauduliu ir lengvu kosuliu.
Nors abiem atvejais galite jaustis prastai, gripas paprastai būna sunkesnis, todėl žinodami skirtumus galite lengviau pasirinkti tinkamą priežiūrą.
