Ligos ir sveikata

Kaklo spondiliozė: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Kaklo spondiliozė yra kaklinės stuburo dalies degeneracinė liga, dažniausiai atsirandanti dėl su amžiumi susijusio kaklo diskų ir sąnarių susidėvėjimo. Ši būkl…

atnaujinta 8 min. skaitymo
Kaklo spondiliozė: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Kaklo (cervikalinė) spondiliozė — tai natūralus, su amžiumi susijęs kaklinės stuburo dalies (C2–C7) diskų ir sąnarių nusidėvėjimas. Tai labai dažna būklė: radiologinių pakitimų randama daugiau nei 85 % vyresnių nei 60 metų žmonių, tačiau daugumai jie jokių simptomų nesukelia. Apima diskų išvaržą, osteofitus (kaulines ataugas), uncovertebralinių sąnarių artrozę, geltonojo raiščio (ligamento) hipertrofiją. Atsiradus simptomams, dažniausiai tai būna kaklo skausmas ir sustingimas; rečiau – į ranką plintantis skausmas ar tirpimas (radikulopatija). Kadangi tai degeneracinė būklė, „panaikinti" pakitimų negalima, tačiau simptomus daugeliu atvejų pavyksta sėkmingai suvaldyti.

Klinikinės sindromos:

  • Aksialinis kaklo skausmas — dažniausia forma; mechaninio pobūdžio, paūmėja dėl laikysenos.
  • Cervikalinė radikulopatija — nervo šaknelės spaudimas; dermatominio pasiskirstymo skausmas, parestezijos, raumenų silpnumas (C6 — bicepsas, riešas; C7 — tricepsas, vidurinio piršto tiesimas; C8 — plaštakos smulkieji raumenys).
  • Cervikalinė spondilozinė mielopatija (CSM)rimčiausia forma; nugaros smegenų spaudimas sukelia viršutinių motorinių neuronų požymius (hiperrefleksija, spazminė eisena, teigiamas Babinskio refleksas), eisenos sutrikimą, šlapinimosi sutrikimą; dažnai reikalingas chirurginis gydymas.

Diagnostika:

  • Anamnezė + neurologinis tyrimas — atpažinti raudonąsias vėliavas (mielopatijos požymius, ankstyvą šlapinimosi sutrikimą).
  • MRT — diskų, raiščių, nugaros smegenų būklės įvertinimas; skiriamas esant neurologiniams požymiams ar gydymui nepasiduodantiems simptomams.
  • EMG / NCS — radikulopatijai patvirtinti, atskirti nuo periferinės neuropatijos.

Gydymas:

  • Konservatyvus (apie 90 % pacientų be mielopatijos): kineziterapija (mobilizacija + jėgos pratimai), paracetamolis ir NVNU (ibuprofenas, naproksenas). Trumpalaikiam raumenų įtampos malšinimui gydytojas gali skirti raumenų relaksantų (tizanidino); jie vartojami tik trumpą laiką ir tik gydytojui paskyrus.
  • Gydymui nepasiduodančiai radikulopatijai — cervikalinė epidurinė kortikosteroidų injekcija (skiria gydytojas specialistas).
  • Chirurgija (skubi esant mielopatijai) — ACDF (priekinė kaklinė diskektomija ir suliejimas), kaklo dirbtinio disko endoprotezavimas, užpakalinė dekompresinė laminektomija.
  • Nerekomenduojama / įrodymais nepagrįsta: ilgalaikis kaklo apykaklės nešiojimas (silpnina kaklo raumenis), pasyvūs metodai be aktyvios mankštos. Rekomenduojama išlikti aktyviam ir tęsti įprastą veiklą.

Straipsnis trumpai

  • Kaklo spondiliozė yra dažnas, su amžiumi susijęs kaklo stuburo nusidėvėjimas; dažnai visai nesukelia simptomų.
  • Dažniausi simptomai: kaklo skausmas ir sustingimas, kartais į ranką plintantis skausmas ar tirpimas.
  • Skubūs įspėjamieji ženklai (mielopatija): rankų nerangumas, daiktų mėtymas iš rankų, eisenos / pusiausvyros sutrikimas, kojų silpnumas, šlapimo ar tuštinimosi kontrolės pokyčiai — kreiptis nedelsiant.
  • Gydymas dažniausiai konservatyvus: aktyvumas, kineziterapija (mankšta), laikinas skausmo malšinimas; vaizdiniai tyrimai (MRT) – tik esant neurologiniams požymiams.
  • Tai degeneracinė būklė: „panaikinti" pakitimų negalima, tačiau simptomus daugeliu atvejų pavyksta sėkmingai valdyti.
  • Operacija reikalinga retai – tik esant reikšmingam nugaros smegenų ar nervo šaknelės spaudimui su progresuojančiais neurologiniais simptomais.

Simptomai

Kaklo spondiliozė gali sukelti kaklo skausmą arba sustingimą, todėl gali būti sunku pasukti galvą arba ilgą laiką išlaikyti tam tikrą padėtį. Nemalonūs pojūčiai gali sustiprėti užsiimant aktyvia veikla arba ilgai sėdint, ypač jei esate susikūprinę prie stalo. Taip pat galite jausti žemyn rankomis ar pečiais sklindantį skausmą, kartais - pirštų dilgčiojimą ar tirpimą, kuris gali trikdyti kasdienę veiklą ir paveikti rankų sukibimą. Gali atsirasti galvos skausmai, kurie paprastai kyla nuo kaklo ir tęsiasi iki užpakalinės galvos dalies. Ligai progresuojant gali atsirasti rankų ar plaštakų raumenų silpnumas, turintis įtakos jėgai ir koordinacijai. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, nes jie gali rodyti, kad reikia medicininio įvertinimo. Ankstyvas šių simptomų atpažinimas gali padėti veiksmingai valdyti būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kada kreiptis SKUBIAI. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją (skubios pagalbos), jei atsiranda: rankų nerangumas ir smulkiosios motorikos praradimas (sunku užsisegti sagas, rašyti, laikyti šaukštą), daiktų kritimas iš rankų, pusiausvyros ar eisenos sutrikimas, kojų silpnumas arba šlapimo / tuštinimosi kontrolės pasikeitimai. Tai gali būti nugaros smegenų spaudimo (cervikalinės mielopatijos) požymiai — negydoma ji gali sukelti negrįžtamą nervų pažeidimą, todėl įvertinimas reikalingas nedelsiant.

Priežastys

Kaklo spondiliozė gali išsivystyti dėl kaklinės stuburo dalies nusidėvėjimo, visų pirma dėl su amžiumi susijusių pokyčių, dėl kurių tarp slankstelių esantys diskai praranda drėgmę ir elastingumą. Dėl šios degeneracijos diskai gali susitraukti, o slanksteliai priartėti vienas prie kito, todėl gali atsirasti kaulinių ataugų, kurios gali užspausti nervus. Amžius yra dominuojantis veiksnys, tačiau procesą gali paspartinti ir kiti dalykai. Netaisyklinga laikysena – ilgas valandas praleidžiant susikūprinus prie kompiuterio ar žiūrint žemyn į telefoną – gali kaklui sukelti papildomą įtampą. Pasikartojantys kaklo judesiai ar sunkių daiktų kėlimas taip pat gali prisidėti prie kaklinės stuburo dalies nusidėvėjimo. Tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai gali padidinti riziką. Rūkymas gali apsunkinti stuburo diskų kraujotaką ir pagreitinti jų degeneraciją, o nutukimas gali dar labiau apkrauti stuburą ir padidinti spondiliozės tikimybę. Genetika taip pat gali turėti įtakos; jei šeimoje yra sergančių kaklo spondiliozės atvejų, galite būti labiau linkę ja susirgti. Susijusios temos: osteoartritas (kaklo spondiliozė iš esmės yra kaklo stuburo osteoartritas) ir nugaros skausmas.

Gydymas

Gydant kaklo spondiliozę gali būti taikomas gydymas, kuriuo siekiama sumažinti skausmą ir pagerinti judrumą. Štai pagrindinės galimybės, kurias reikėtų apsvarstyti:

  • Vaistai: Be recepto parduodami skausmą malšinantys vaistai, pvz., ibuprofenas ar paracetamolis, gali padėti sumažinti diskomfortą. Jei skausmas nepraeina, kreipkitės į gydytoją dėl stipresnių vaistų.
  • Kineziterapija: Gydytojas gali rekomenduoti kreiptis į kineziterapeutą, kad šis atliktų pratimus, skirtus kaklo raumenims stiprinti, lankstumui gerinti ir taisyklingai laikysenai palaikyti.
  • Šilumos ir šalčio terapija: Šilumos ar ledo paketų dėjimas ant kaklo gali palengvinti skausmą ir sumažinti diskomfortą. Kad pasiektumėte geriausių rezultatų, kaitaliokite juos pagal poreikį.
  • Kaklo apykaklės: trumpalaikis kaklo apykaklės naudojimas gali suteikti atramą ir apriboti judesius, taip suteikiant kaklui galimybę gyti.

Tačiau nenaudokite jos ilgą laiką, nes gali susilpnėti kaklo raumenys.

Gera žinia: daugumai žmonių kaklo skausmas ir net nervo šaknelės spaudimo (radikulopatijos) sukeltas rankos skausmas palaipsniui pagerėja per kelias savaites ar mėnesius taikant konservatyvų gydymą, be operacijos. Jei skausmas tampa nuolatinis, plačiau apie tai – straipsnyje lėtinis skausmas.

Profilaktika ir simptomų valdymas

Kaklo spondiliozė yra natūralus su amžiumi susijęs stuburo nusidėvėjimas, todėl visiškai jos išvengti ar „atstatyti" pakitimus negalima. Vis dėlto daugumai žmonių pakitimai simptomų nesukelia, o atsiradusius simptomus dažniausiai pavyksta sėkmingai valdyti aktyvumu, mankšta ir laikinu skausmo malšinimu.

Norėdami sumažinti simptomų riziką ir išsaugoti kaklo sveikatą, daugiausia dėmesio skirkite laikysenai, reguliariems pratimams ir tinkamiems kėlimo būdams. Išlaikykite tinkamą galvos ir stuburo padėtį ir venkite susikūprinimo. Ergonomiški baldai gali padėti suteikti reikiamą atramą. Reguliariai mankštinkitės, kad sustiprintumėte kaklo ir pečių raumenis, kurie gali stabilizuoti stuburą. Kasdienis kaklo tempimas gali pagerinti lankstumą ir kraujotaką, sumažinti sustingimą. Keldami sunkius daiktus lenkitės per kelius ir laikykite krovinį arti kūno, kad kaklas būtų kuo mažiau įtemptas. Ilgai dirbdami kompiuteriu dažnai darykite pertraukas, kad pailsėtumėte kaklą ir akis. Svarbu palaikyti sveiką svorį ir mesti rūkyti – tai mažina diskų degeneraciją skatinančius veiksnius. Apsvarstykite galimybę praktikuoti atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, jogą ar meditaciją, kad sumažintumėte kaklo ir pečių įtampą. Platesnė kaklo simptomų apžvalga – straipsnyje kaklo problemos.

Dažnai užduodami klausimai

Ar kaklo spondiliozė gali sukelti kitų sveikatos problemų?

Taip, kaklo spondiliozė gali sukelti kitų sveikatos problemų. Jei jaučiate lėtinį kaklo skausmą, jis gali riboti jūsų judesius ir sukelti raumenų silpnumą ar sustingimą. Tai gali turėti įtakos jūsų kasdienei veiklai ir bendrai gyvenimo kokybei. Be to, dėl nervų suspaudimo gali atsirasti rankų ar plaštakų tirpimas ar dilgčiojimas. Rimčiausia komplikacija yra nugaros smegenų spaudimas (cervikalinė mielopatija): jei pastebite rankų nerangumą, daiktų mėtymą iš rankų, eisenos ar pusiausvyros sutrikimą, kojų silpnumą arba šlapimo ar tuštinimosi kontrolės pokyčius, kreipkitės nedelsiant. Labai svarbu stebėti savo simptomus ir, pastebėjus bet kokius nerimą keliančius pokyčius, kreiptis į gydytoją.

Kaip gydytojai diagnozuoja kaklo spondiliozę?

Kaklo spondiliozę gydytojai gali diagnozuoti remdamiesi paciento anamneze, fizine apžiūra ir, esant reikalui, vaizdiniais tyrimais. Kai apsilankysite pas gydytoją dėl kaklo skausmo ar sustingimo, jis pradės klausinėti apie jūsų simptomus ir ligos istoriją. Jie atliks fizinę apžiūrą, kad patikrintų kaklo judesių amplitudę ir jautrumą. Daugeliu atvejų vaizdiniai tyrimai nereikalingi — kaklo nusidėvėjimo požymių randama beveik visiems vyresnio amžiaus žmonėms, todėl jie ne visada paaiškina skausmą. MRT (arba rentgeno) tyrimas skiriamas, kai yra neurologinių požymių (raudonųjų vėliavų), pažeidimo požymių apžiūros metu arba kai simptomai nepraeina ir nepasiduoda gydymui. Toks požiūris padeda tiksliai diagnozuoti kaklo spondiliozę ir nustatyti geriausius jums tinkamus veiksmus.

Ar yra specifinių pratimų, kurių reikia vengti sergant kaklo spondilioze?

Spręsdami kaklo problemas turėtumėte vengti pratimų, kurie apkrauna kaklą. Sunkių daiktų kėlimas, didelio poveikio veikla ir bet kokie judesiai, kuriuos atliekant reikia sukti kaklą, gali pabloginti jūsų būklę. Taip pat patartina atsisakyti pratimų, kurių metu reikia giliai lenktis į priekį arba kelti daiktus virš galvos. Vietoj to sutelkite dėmesį į švelnius tempimo pratimus ir mažo poveikio veiklą, kuri gali skatinti lankstumą ir jėgą, be reikalo neapkraunant kaklinės stuburo dalies. Prieš pradėdami bet kokius naujus pratimus, visada pasitarkite su gydytoju.

Ar kada nors dėl kaklo spondiliozės būtina chirurginė operacija?

Jei konservatyvus gydymas nepadeda, gali prireikti kaklo spondiliozės operacijos. Jei jaučiate stiprų skausmą, silpnumą ar didelius judėjimo sutrikimus, gydytojas gali pasiūlyti atlikti chirurginę intervenciją, kad būtų sumažintas spaudimas nugaros smegenims ar nervams. Labai svarbu su gydytoju aptarti savo simptomus ir gydymo tikslus, kad būtų nustatytas geriausias metodas jūsų konkrečiai situacijai ir ištirtos visos įmanomos galimybės.

Kokią įtaką amžius turi kaklo spondiliozės išsivystymo tikimybei?

Su amžiumi gali padidėti tikimybė susirgti kaklo spondilioze. Jūsų stuburas natūraliai dėvisi, todėl keičiasi diskai ir sąnariai. Laikui bėgant šie pokyčiai gali sukelti sustingimą, diskomfortą ar skausmą. Kuo vyresnis esate, tuo sunkiau jūsų kūnui prisitaikyti prie šių pokyčių, todėl galite turėti daugiau problemų, susijusių su stuburo sveikata. Aktyvi veikla ir taisyklinga laikysena gali padėti sušvelninti kai kuriuos iš šių padarinių.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis oficialiais Lietuvos ir tarptautinių institucijų duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

Skubi pagalba ir konsultacijos

  • 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
  • 116 123Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Daugiau iš „Ligos ir sveikata"

Visi straipsniai →