Lėtinis skausmas: simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Lėtinis skausmas — tai skausmas, kuris tęsiasi arba kartojasi ilgiau nei tris mėnesius (taip jį apibrėžia Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija (IASP) ir ICD-11 klasifikacija). Šiandien jis suprantamas pagal biopsichosocialinį modelį: skausmo pojūtį ir jo poveikį gyvenimui lemia ne tik biologiniai (audinių, nervų) veiksniai, bet ir psichologiniai (stresas, nuotaika) bei socialiniai veiksniai. Tarptautinė klasifikacija skiria du tipus: lėtinį pirminį skausmą — kai aiškios pagrindinės ligos nėra arba skausmas stipresnis, nei galima paaiškinti pažeidimu (pavyzdžiui, fibromialgija, dalis lėtinio nugaros skausmo atvejų), ir lėtinį antrinį skausmą — kai skausmą sukelia nustatyta liga (pavyzdžiui, osteoartritas, navikas, neuropatija); tada gydoma pagrindinė liga. Norint veiksmingai valdyti lėtinį skausmą, svarbu suprasti jo simptomus, priežastis bei šiuolaikinį, įrodymais grįstą gydymo požiūrį. Šiame straipsnyje nagrinėjami su lėtiniu skausmu susiję simptomai, priežastys, gydymo galimybės ir prevencinės strategijos.

Straipsnis trumpai

• Lėtinis skausmas — tai skausmas, trunkantis ar pasikartojantis ilgiau nei tris mėnesius; jis suprantamas pagal biopsichosocialinį modelį ir skirstomas į pirminį (be aiškios ligos) ir antrinį (sukeltą nustatytos ligos).
• Skausmas gali pasireikšti nuolatiniu, aštriu ar deginimo pojūčiu, trikdyti kasdienį gyvenimą, sukelti nuovargį, miego sutrikimus ir nuotaikos pokyčius.
• Naujausios gairės (NICE NG193) lėtinį pirminį skausmą siūlo gydyti pirmiausia ne vaistais, o aktyviai: prižiūrima fizine mankšta, psichologinėmis terapijomis (KET arba ACT), galimu ribotu akupunktūros kursu.
• Opioidai, NVNU, paracetamolis, gabapentinoidai ir benzodiazepinai lėtiniam pirminiam skausmui nerekomenduojami; iš vaistų gali būti svarstomi tik tam tikri antidepresantai (pvz., duloksetinas, amitriptilinas).
• Lėtinis skausmas dažnai valdomas daugiadalykės komandos požiūriu; realistiškas tikslas paprastai yra ne visiškai „išgydyti" skausmą, o atkurti funkciją ir pagerinti gyvenimo kokybę. Vieno „stebuklingo" vaisto, papildo ar dietos nėra.

Simptomai

Lėtinis skausmas gali pasireikšti nuolatiniais skausmais, aštriais pojūčiais ar deginimo jausmu, ir tai gali smarkiai paveikti jūsų kasdienį gyvenimą ir emocinę savijautą. Skausmas gali būti įvairaus intensyvumo, kartais jis gali pasireikšti netikėtai ir dėl to paprastos užduotys gali tapti neįveikiamos. Lėtinis skausmas gali riboti jūsų judrumą, todėl gali būti sunku užsiimti anksčiau mėgstama veikla. Be to, lėtinis skausmas gali sukelti nuovargį, nes organizmas stengiasi įveikti diskomfortą. Taip pat gali sutrikti miegas; neramios naktys gali sustiprinti skausmą, todėl sunku nutraukti šį ciklą. Gali atsirasti nuotaikos pokyčių, tokių kaip nusivylimas, nerimas ar depresija, o kovojant su skausmu gali atsirasti izoliacijos jausmas, galintis sukelti beviltiškumo jausmą. Taip pat gali atsirasti kognityvinių problemų, pavyzdžiui, sunkumų susikaupti ar atminties sutrikimų, kurie gali turėti įtakos jūsų kasdienei veiklai. Labai svarbu atpažinti šiuos simptomus, nes jie gali padėti jums valdyti savo būklę ir ieškoti tinkamos pagalbos. Suprasdami, kaip lėtinis skausmas jus veikia, galite imtis veiksmų, kad pagerintumėte savo gyvenimo kokybę.

Priežastys

Lėtinį skausmą gali sukelti įvairūs veiksniai, dažnai ne viena priežastis, o fizinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Svarbu skirti lėtinį antrinį skausmą, kurį sukelia nustatyta liga (tada gydoma pagrindinė liga), ir lėtinį pirminį skausmą, kai aiškios pagrindinės ligos nustatyti nepavyksta. Dažniausios lėtinio skausmo priežastys ir su juo susijusios būklės yra šios:

• Sužalojimai: ankstesnės traumos gali būti nuolatinio skausmo priežastis, net jei jos jau užgijo.
• Medicininės būklės: lėtinės ligos, tokios kaip osteoartritas, artritas ar diabetas, gali sukelti nuolatinį diskomfortą (lėtinis antrinis skausmas).
• Nervų pažeidimai: nervų pažeidimai, pavyzdžiui, periferinė neuropatija, gali sukelti neuropatinio lėtinio skausmo pojūčius.
• Pirminio skausmo būklės: dalis lėtinio skausmo, pavyzdžiui, fibromialgija, dalis lėtinio nugaros skausmo ar migrenos atvejų, laikoma lėtiniu pirminiu skausmu, kai skausmas yra pati liga, o ne kitos ligos simptomas.
• Psichologiniai veiksniai: stresas, nerimas ir depresija gali sustiprinti skausmo pojūtį ir prisidėti prie to, kad jis išlieka.

Norint veiksmingai valdyti skausmą, labai svarbu suprasti šias priežastis. Pagrindinių problemų nustatymas gali padėti jums lengviau keliauti link palengvėjimo ir geresnės gyvenimo kokybės. Visada konsultuokitės su gydytoju, kad gautumėte asmeninių įžvalgų ir rekomendacijų.

Gydymas

Naujausios gairės (NICE NG193, 2021) iš esmės pakeitė lėtinio (ypač pirminio) skausmo gydymo požiūrį. Pagrindas — ne vaistai, o aktyvus, paciento dalyvavimu grįstas valdymas. Antrinio skausmo atveju visų pirma gydoma pagrindinė liga, tačiau ir tada galioja tos pačios aktyvaus valdymo nuostatos.

Įrodymais grįstos, rekomenduojamos priemonės lėtiniam pirminiam skausmui:

• Prižiūrima fizinė mankšta — geriausiai grupinės, individualiai pritaikytos programos. Judėjimas yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių atkurti funkciją ir sumažinti skausmo poveikį.
• Psichologinės terapijos — kognityvinė ir elgesio terapija (KET) arba priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT) padeda valdyti skausmą ir su juo susijusią įtampą, nerimą bei nuotaikos pokyčius.
• Akupunktūra — gali būti svarstomas ribotos trukmės kursas. Chiropraktika ir masažas kai kuriems gali laikinai palengvinti simptomus, tačiau stiprių įrodymų dėl ilgalaikės naudos nėra.
• Tam tikri antidepresantai (pavyzdžiui, duloksetinas, amitriptilinas) gali būti svarstomi suaugusiesiems — net be depresijos diagnozės — nes gali pagerinti miegą, nuotaiką ir gyvenimo kokybę. Skiriama tik gydytojui prižiūrint, aptarus naudą ir riziką.

Ko gairės NEREKOMENDUOJA pradėti lėtiniam pirminiam skausmui: paracetamolio, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), opioidų, gabapentinoidų ir benzodiazepinų — jų nauda lėtiniam pirminiam skausmui neįrodyta, o žalos ir priklausomybės rizika reali. Daugiau apie analgetikų galimybes ir jų ribotumą rasite straipsnyje apie skausmą malšinančius vaistus.

Ypač svarbu dėl opioidų: opioidai (tramadolis, morfinas ir kiti) lėtiniam ne onkologiniam skausmui turi prastus ilgalaikius įrodymus ir kelia priklausomybės bei perdozavimo riziką. CDC 2022 m. gairės nurodo, kad ne opioidiniai metodai yra pirmenybinis pasirinkimas poūmiam ir lėtiniam skausmui. Opioidai skiriami tik išskirtiniais atvejais (pavyzdžiui, onkologiniam skausmui) ir griežtai prižiūrint gydytojui. Niekada savarankiškai nedidinkite dozės ir nenutraukite vartojimo.

Daugiadalykis požiūris. Lėtinis skausmas dažnai valdomas komandos — gydytojo, kineziterapeuto, psichologo. Realistiškas tikslas paprastai yra ne visiškai „išgydyti" skausmą, o atkurti funkciją ir pagerinti gyvenimo kokybę. Vieno „stebuklingo" vaisto, papildo ar dietos, kuri pašalintų lėtinį skausmą, nėra. Apie tai, kodėl svarbu realistiškai vertinti gydymo rezultatus, plačiau skaitykite straipsnyje kodėl lūkesčių valdymas svarbus gydant lėtinį skausmą. Praktinį mankštos-pirma požiūrio pavyzdį pristato ir straipsnis kai nuo skausmo nepadeda vaistai, padeda treneris.

Prevencija

Lėtinio skausmo prevencijai ir jo poveikio mažinimui gali padėti aktyvūs veiksmai kasdieniame gyvenime. Štai keletas praktinių strategijų, kurias galite įgyvendinti:

• Reguliarus fizinis aktyvumas gali sustiprinti jūsų raumenis ir pagerinti lankstumą. Siekite bent 30 minučių vidutinio sunkumo fizinio krūvio daugumą savaitės dienų.
• Išlaikykite sveiką svorį: per didelis svoris gali papildomai apkrauti sąnarius. Stenkitės laikytis subalansuotos, sveikos mitybos ir reguliariai judėti.
• Laikykitės taisyklingos laikysenos: jei sėdėdami, stovėdami ar keldami daiktus prižiūrėsite savo laikyseną, išvengsite nugaros ir kaklo apkrovos.
• Valdykite stresą: lėtinis stresas gali sustiprinti skausmą. Atsipalaidavimą gali paskatinti streso mažinimo būdai, pavyzdžiui, dėmesingas įsisąmoninimas, meditacija ar joga.

Dažnai užduodami klausimai

Kaip lėtinis skausmas veikia psichikos sveikatą?

Lėtinis skausmas gali smarkiai paveikti jūsų psichinę sveikatą. Gali būti, kad skausmui nepaliaujamai stiprėjant jaučiate didesnį nerimą ar depresiją. Tai gali atimti jūsų energiją ir motyvaciją, todėl kasdienė veikla gali būti neįveikiama. Taip pat galite patirti nusivylimą ir izoliaciją, nes nuolat kenčiant sunku bendrauti su kitais žmonėmis. Labai svarbu atpažinti šiuos padarinius, kad galėtumėte ieškoti paramos ir strategijų, kaip veiksmingai valdyti ir skausmą, ir emocijas. Būtent todėl psichologinės terapijos (KET, ACT) yra viena pagrindinių šiuolaikinio lėtinio skausmo valdymo dalių.

Ar lėtinis skausmas gali sukelti kitų sveikatos problemų?

Taip, lėtinis skausmas gali sukelti įvairių kitų sveikatos problemų. Kai susiduriate su nuolatiniu skausmu, jis gali paveikti jūsų miego kokybę, sukelti nuovargį ir susilpninti organizmo atsparumą. Taip pat galite pastebėti padidėjusį nerimą ar depresiją, nes nuolatinis diskomfortas gali pakenkti jūsų psichinei savijautai. Be to, galite vengti fizinio aktyvumo, todėl gali padidėti svoris arba atsirasti kitų sveikatos problemų. Labai svarbu atkreipti dėmesį tiek į skausmą, tiek į jo galimą poveikį bendrai sveikatai.

Kokie gydymo būdai šiandien rekomenduojami lėtiniam skausmui?

Pagal naujausias gaires (NICE NG193) lėtinis pirminis skausmas pirmiausia valdomas ne vaistais: prižiūrima fizine mankšta, psichologinėmis terapijomis (KET arba ACT) ir prireikus ribotu akupunktūros kursu. Iš vaistų gali būti svarstomi tik tam tikri antidepresantai (pvz., duloksetinas, amitriptilinas), skiriami gydytojo. Opioidai, NVNU, paracetamolis, gabapentinoidai ir benzodiazepinai lėtiniam pirminiam skausmui pradėti nerekomenduojami. Lėtinio antrinio skausmo atveju visų pirma gydoma pagrindinė liga. Geriausių rezultatų dažniausiai pasiekiama derinant kelias priemones ir taikant daugiadalykį požiūrį.

Kaip sveikatos priežiūros specialistai diagnozuoja lėtinį skausmą?

Lėtinį skausmą diagnozuoja gydytojai, atlikdami išsamų įvertinimą. Kai apsilankote pas gydytoją dėl skausmo, jis gali pradėti klausinėti išsamių klausimų apie jūsų simptomus ir ligos istoriją. Jis gali atlikti fizinę apžiūrą, patikrinti, ar nėra jautrumo ar patinimo. Kartais gali paskirti atlikti vaizdinius tyrimus, pavyzdžiui, rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimus, arba laboratorinius tyrimus, kad atmestų kitas ligas. Toks kruopštus požiūris padeda suprasti, ar skausmas yra pirminis (be aiškios ligos), ar antrinis (sukeltas nustatytos ligos), ir kaip geriausiai jį valdyti.

Ar yra paramos grupių kenčiantiems nuo lėtinio skausmo?

Taip, lėtinį skausmą kenčiantiems žmonėms yra daug paramos grupių. Galite rasti vietinių susitikimų arba internetinių bendruomenių, kuriose galėsite bendrauti su kitais, suprantančiais, ką išgyvenate. Šiose grupėse galima saugiai dalytis patirtimi, keistis įveikimo strategijomis ir gauti emocinę paramą. Dalyvavimas tokioje grupėje gali padėti pasijusti ne tokiam vienišam ir suteikti vertingų įžvalgų, kaip veiksmingiau valdyti skausmą.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis oficialiais Lietuvos ir tarptautinių institucijų duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

• NICE NG193 — Lėtinio skausmo gairės (rekomendacijos) — JK NICE gairės dėl lėtinio (pirminio ir antrinio) skausmo vertinimo ir gydymo; pagrindinis šio straipsnio šaltinis.
• CDC opioidų skyrimo skausmui gairės (2022) — JAV CDC klinikinės gairės; ne opioidiniai metodai pirmenybiniai poūmiam ir lėtiniam skausmui.
• IASP — skausmo apibrėžimas ir terminija — Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos oficialus skausmo apibrėžimas.
• ICD-11 lėtinio skausmo klasifikacija (apžvalga, PMC) — lėtinio skausmo (>3 mėn.), pirminio ir antrinio skausmo apibrėžimai pagal ICD-11.
• NHS inform — Gyvenimas su lėtiniu skausmu — praktiniai savitvarkos patarimai: aktyvumas, krūvio dozavimas, atsipalaidavimas.
• Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) — Lietuvos institucija, atsakinga už vaistų saugą ir pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vaistus (taip pat opioidus) priėmimą.
• Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) — Lietuvos sveikatos politika ir oficialios rekomendacijos.
• E. sveikatos portalas (esveikata.lt) — asmeninė medicininė istorija, e. receptai, e. sveikatos paslaugos.

Skubi pagalba ir konsultacijos

• 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
• 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.