Per daugiau nei tris dešimtmečius vėžio mirtingumas Jungtinėse Valstijose sumažėjo trečdaliu. Amerikos vėžio tyrimų asociacijos (AACR) skaičiavimu, 2024 metais šalis išvengė 4,8 mln. mirčių, kurių būtų buvę, jei rodikliai liktų tokie patys kaip 1991-aisiais.
Rugsėjo 16 dieną paskelbtoje jau šešioliktojoje metinėje vėžio pažangos ataskaitoje ekspertai apibendrino, ką pastarieji metai davė onkologijai – nuo naujų vaistų iki dirbtinio intelekto įrankių.
Nauji vaistai ir ankstyvas nustatymas
Nuo 2025 metų liepos iki 2026 metų birželio Amerikos vaistų agentūra (FDA) patvirtino 11 naujų priešvėžinių preparatų. Tarp jų – pirmasis tikslinis vaistas retam agresyviam smegenų augliui, pirmasis imunoterapijos vaistas kiaušidžių vėžiui ir pirmoji CAR-T ląstelių terapija ribinei zonos limfomai.
Ankstyvam nustatymui atsivėrė naujos galimybės: leista naudoti nešiojamą prietaisą kasos vėžio gydymui, namuose atliekamą ŽPV savityros rinkinį ir keletą dirbtinio intelekto įrankių, padedančių aptikti navikus vaizduose.
Svoriui skirti vaistai – ir prieš vėžį?
Ataskaitoje aptariami ir populiarūs GLP-1 grupės vaistai. Vienas tyrimas parodė, kad semagliutido (Ozempic, Wegovy) vartojimas siejamas su 12 proc. mažesne su nutukimu susijusio vėžio rizika. Kitame tyrime šie vaistai, vartojami sergant 2 tipo diabetu, buvo susieti su 40 proc. mažesne stemplės ir 46 proc. mažesne storosios žarnos vėžio rizika, palyginti su insulinu.
Vis dėlto mokslininkai ragina neskubėti daryti išvadų. Didelė 48 klinikinių tyrimų apžvalga reikšmingo bendro poveikio nenustatė, o kai kurie duomenys rodo, kad liragliutidas gali didinti skydliaukės ir kvėpavimo takų vėžio riziką.
Nerimą kelia ankstyvas vėžys
Nepaisant pažangos, vėžys išlieka grėsme. Prognozuojama, kad 2026 metais JAV bus diagnozuota daugiau nei 2,1 mln. naujų atvejų, o daugiau nei 626 tūkst. žmonių mirs. Ypač neramina vadinamasis ankstyvas vėžys – diagnozuotas 18–49 metų žmonėms. Nuo 1990 iki 2019 metų sergamumas tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių pasaulyje išaugo beveik 80 proc.
Ekspertai įtaria, kad dėl to kalti nutukimo plitimas, sėslus gyvenimo būdas, aplinkos tarša ir pasikeitusi mityba. Vis dėlto ataskaita baigiasi viltinga nata: investicijos į mokslą ir ankstesnis nustatymas gali išgelbėti dar milijonus gyvybių.
