Pacientas vartoja vaistus, jaučiasi gerai, o tyrimai rodo, kad liga „ramybėje“. Tada, be jokio įspėjimo, žarnynas vėl užsidega ir žmogus atsiduria ligoninėje. Tokia istorija pažįstama daugeliui, sergančių uždegimine žarnyno liga — Krono liga ar opiniu kolitu. Australijos mokslininkai, regis, rado paaiškinimą, kodėl taip nutinka.
Melburno WEHI instituto tyrėjai kartu su Karališkąja Melburno ligonine atrado paslėptą žarnyno ląstelių defektą, kurį įmanoma aptikti net tada, kai liga atrodo gerai suvaldyta. Be to, jie pastebėjo ankstyvuosius molekulinius ligos požymius, kurie gali išryškėti dar prieš simptomus ir išlikti aktyvūs, kai ligonis jaučiasi sveikas. Tyrimas paskelbtas žurnale „Science“.
Defektas ruseno net ir ramybės laikotarpiu
Komanda nustatė „smilkstantį“ molekulinį pažeidimą žarnyno ląstelėse, susijusį su nenormalia ląstelių žūtimi. Svarbiausia — šį pažeidimą pavyko aptikti net tiems pacientams, kurių būklė buvo gera, o liga atrodė kontroliuojama.
„Kai diagnozė nustatyta, uždegiminė žarnyno liga niekur nedingsta. Net jei gydymas pašalina simptomus, žinome, kad tikėtinas paūmėjimas arba atkrytis“, — paaiškino vienas iš tyrimo autorių daktaras Andre Samsonas.
Kodėl tai svarbu
Uždegiminė žarnyno liga yra lėtinė. Australijoje ja serga maždaug 180 tūkst. žmonių. Ji pasireiškia kraujavimu iš tiesiosios žarnos, pilvo skausmais, viduriavimu, nuovargiu ir svorio kritimu. Liga banguoja: ramybės periodus keičia staigūs paūmėjimai, dėl kurių kartais prireikia hospitalizacijos.
Šiuolaikiniai vaistai daugeliui padeda pasiekti remisiją, tačiau ligos diagnozavimas ir valdymas iki šiol išlieka nelengvas. Paslėptas defektas, kurio simptomai neišduoda, galbūt ir paaiškina, kodėl remisija gali staiga virsti paūmėjimu.
Mokslininkų teigimu, naujasis atradimas ateityje gali padėti anksčiau numatyti paūmėjimus, tiksliau stebėti ligos eigą ir skirti gydymą, pritaikytą kiekvienam pacientui atskirai.
Šaltiniai: https://www.sciencedaily.com/releases/2026/09/260918024814.htm
