Menisko plyšimas yra kelio sąnario trauma, kurią sukelia staigus pasisukimas, smūgis arba degeneracija, todėl atsiranda tokie simptomai kaip patinimas, nestabilumas ir blokavimo pojūtis. Šis sužalojimas pažeidžia meniską – kremzlės struktūrą, kuri amortizuoja ir stabilizuoja kelio sąnarį.
Menisko plyšimo simptomai, priežastys, gydymo galimybės ir prevencijos strategijos nagrinėjamos šiame pranešime.
Trumpai
- Menisko plyšimo simptomai: kelio skausmas, patinimas ir blokavimo pojūtis judesio metu.
- Dažniausios priežastys – staigūs sukamieji judesiai, senėjimas, artritas ir nelygus paviršius.
- Gydymo būdai: RICE protokolas, NVNU, fizioterapija ir galbūt operacija.
- Prevencinės priemonės: kojų raumenų stiprinimas, tinkamų judesių atlikimas ir sveiko svorio palaikymas.
- Augaliniai papildai, tokie kaip ciberžolė ir omega-3, gali padėti atsigauti ir sumažinti uždegimą.
Simptomai
Menisko plyšimo simptomai gali būti lokalizuotas skausmas medialinėje, šoninėje arba užpakalinėje kelio dalyje, blokavimo arba sugijimo pojūtis judesio metu ir patinimas per 24 valandas. Dėl to kelio sąnarys gali jaustis nestabilus, tarsi galėtų iškrypti. Svorio reikalaujanti veikla, pavyzdžiui, stovėjimas ar vaikščiojimas, gali sustiprinti skausmą, ypač sukantis ar lipant ir leidžiantis laiptais.
Taip pat gali būti sunku visiškai ištiesti kelio sąnarį, o po ilgesnio sėdėjimo gali atsirasti sustingimas. Sužalojimo metu gali pasigirsti spragtelėjimas, o vėliau – progresuojantis patinimas ir jautrumas išilgai sąnario linijos, kuris gali riboti judesių amplitudę ir keisti eiseną.
Priežastys
Menisko plyšimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dažnai susijusių su tam tikra veikla ar sąlygomis. Menisko plyšimas gali atsirasti dėl staigių sukamųjų judesių, ypač užsiimant tokiomis sporto šakomis kaip futbolas ar futbolas, kai dažnai staigiai keičiama kryptis. Jei esate sportininkas arba užsiimate kontaktiniu sportu, rizika yra didesnė.
Be to, su amžiumi menisko audinys gali susilpnėti, todėl padidėja polinkis į degeneracinius plyšimus, ypač jei sergate artritu. Sužalojimai gali įvykti ir be kontakto; paprasčiausias žingsniavimas nelygiu paviršiumi gali sukelti plyšimą. Rūkymas taip pat gali padidinti degeneracinių plyšimų riziką.
Gydymas
Veiksmingas menisko plyšimo gydymas gali apimti nechirurginį ir chirurginį gydymą, pritaikytą atsižvelgiant į traumos sunkumą ir jūsų gyvenimo būdą. Pradėkite nuo RICE protokolo: poilsio, ledo, kompresijos ir pakėlimo, kad sumažintumėte patinimą. Skausmą ir uždegimą gali padėti malšinti be recepto parduodami NVNU, pvz., ibuprofenas. Kineziterapija gali sustiprinti kelio sąnarį ir padidinti sąnario stabilumą. Jei reikia, nuolatinį uždegimą gali palengvinti kortikosteroidų arba biologinių preparatų injekcijos.
Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo. Jaunesniems pacientams, kuriems būdingi tam tikri plyšimo tipai, gali būti geresnių rezultatų taikant remonto metodus. Artroskopiniu būdu atliekama meniskocektomija gali išsaugoti sveikus audinius. Jaunesniems asmenims, kurie neserga artritu, gali būti taikomos pažangesnės galimybės, pavyzdžiui, menisko transplantacija. Visada laikykitės po gydymo taikomų protokolų, nes jų laikymasis gali turėti didelės įtakos sveikimo sėkmei.
Prevencija
Prevencinės strategijos gali apsaugoti jūsų kelius nuo traumų ateityje. Stiprinant kojų raumenis, ypač keturgalvį ir šlaunies raumenis, galima sumažinti spaudimą meniskams. Papildomo stabilumo gali suteikti šerdies treniruotės.
Prieš pratimus visada apšilkite, o po jų atvėskite, kad skatintumėte lankstumą. Dinaminio tempimo pratimai prieš užsiėmimus gali sumažinti sustingimą.
Sportuojant labai svarbu naudoti tinkamas judėjimo technikas ir rinktis palaikančią avalynę. Sąnarių stabilumą gali padėti palaikyti sveikas svoris ir reguliarūs nedidelio poveikio pratimai, pavyzdžiui, plaukimas ar važinėjimas dviračiu.
Galiausiai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir gauti asmeninį patarimą, kad būtų užtikrinta, jog einate teisingu keliu ir išvengsite traumų.
Vaistažolių papildai atsigavimui
Kai atsigaunate po menisko plyšimo, jūsų mityba vaidina labai svarbų vaidmenį gydant. Priešuždegiminių maisto produktų ir gėrimų vartojimas gali padėti atsigauti ir padidinti vaistažolių papildų veiksmingumą.
Dieta, kuri gali padėti
Dietos, kurios gali padėti menisko plyšimo gijimo procesui, yra priešuždegiminė dieta, Viduržemio jūros regiono dieta, daug baltymų turinti dieta ir dieta, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių.
Šios dietos gali padėti sumažinti uždegimą, suteikti audinių atstatymui būtinų maistinių medžiagų ir skatinti bendrą sąnarių sveikatą, o tai gali pagreitinti atsigavimą ir užkirsti kelią tolesniems sužalojimams.
Maisto produktai ir gėrimai, kurie gali padėti
Kad atsigautumėte po menisko plyšimo, apsvarstykite galimybę vartoti šiuos maisto produktus ir gėrimus: ciberžolę, imbierą, baltojo gluosnio žievę, omega-3 riebalų rūgštis (iš žuvų taukų), vitamino C turtingus maisto produktus (pvz., citrusinius vaisius), vitamino D turtingus maisto produktus (pvz., riebią žuvį ir praturtintus pieno produktus), CBD aliejų, bromelainą (esantį ananasuose), gliukozamino ir chondroitino papildus ir spiruliną.
Ciberžolės sudėtyje yra kurkumino, kuris pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis, galinčiomis padėti sumažinti skausmą ir patinimą. Imbieras yra dar viena natūrali priešuždegiminė priemonė, galinti sumažinti diskomfortą. Baltojo gluosnio žievė pasižymi skausmą malšinančiu poveikiu, todėl ji naudinga sąnarių skausmui malšinti.
Omega-3 riebalų rūgštys skatina sąnarių tepimą ir mažina sustingimą. Vitaminas C yra labai svarbus kolageno sintezei, kuri palaiko kremzlių sveikatą, o vitaminas D – kaulų sveikatai ir stiprumui. CBD aliejus gali užtikrinti papildomą skausmo malšinimą, o bromelainas gali padėti sumažinti uždegimą ir patinimą. Gliukozamino ir chondroitino papildai dažnai vartojami siekiant pagerinti kremzlių atstatymą. Galiausiai, spirulina suteikia antioksidantų, kurie gali padėti atsistatyti audiniams ir skatinti bendrą gijimą.
Dažnai užduodami klausimai
Ar menisko plyšimas gali užgyti be operacijos?
Taip, menisko plyšimas gali užgyti be operacijos, tačiau tai priklauso nuo plyšimo savybių ir individualių aplinkybių.
Jei plyšimas nedidelis ir yra kraujagyslių „raudonojoje zonoje”, laikui bėgant jis gali užgyti natūraliai. Turėsite reguliuoti savo aktyvumo lygį ir laikytis reabilitacijos protokolo, kad palaikytumėte gijimą.
Reguliarus stebėjimas ir rekomendacijų laikymasis gali turėti didelę įtaką jūsų pasveikimui, todėl būkite įsitraukę į gijimo procesą.
Koks yra menisko plyšimo atsigavimo laikas?
Menisko plyšimo atsigavimo laikas gali labai skirtis. Jei jums atlikta dalinė arba visiška menisko osteosintezė, sportuoti galėsite grįžti maždaug po 4-6 savaičių.
Tačiau, jei pasirinksite menisko atstatymą, visiškas pasveikimas gali užtrukti 6-9 mėnesius. Konkretus gijimo procesas gali priklausyti nuo tokių veiksnių, kaip plyšimo dydis, operacijos tipas ir bendra sveikatos būklė, todėl gydantis turėkite tai omenyje.
Ar po menisko plyšimo reikia vengti tam tikrų pratimų?
Po menisko plyšimo, turėtumėte vengti pratimų, kurie gali kelti pernelyg didelį krūvį jūsų keliui. Venkite didelio krūvio reikalaujančios veiklos, pavyzdžiui, bėgimo ir šuolių, nes tai gali pabloginti jūsų būklę.
Sukamieji ar sukamieji judesiai, pavyzdžiui, tenisas ar krepšinis, taip pat gali apsunkinti kelio sąnarį. Reikėtų vengti gilaus lenkimo pratimų, tokių kaip pilni pritūpimai ir atsilenkimai, ir sunkių pasipriešinimo treniruočių, kad išvengtumėte tolesnių traumų ir paskatintumėte gijimą.
Kaip amžius veikia menisko plyšimo atsistatymą?
Amžius gali turėti didelės įtakos jūsų atsigavimui po menisko plyšimo. Su amžiumi gijimo procesas gali sulėtėti dėl sumažėjusio menisko aprūpinimo krauju ir ląstelių kiekio.
Nors anksčiau amžius buvo kliūtis atstatymui, pažanga reiškia, kad vis dar galite pasiekti sėkmingų rezultatų. Gali pailgėti atsigavimo laikas, tačiau taikant tinkamus chirurginius metodus ir parenkant pacientus, jūsų gijimo galimybės gali būti panašios į jaunesnių asmenų, todėl pagerės ilgalaikės funkcijos.
Kokie vaizdiniai tyrimai naudojami menisko plyšimui diagnozuoti?
Menisko plyšimui diagnozuoti gali būti naudojamas magnetinio rezonanso tyrimas, nes jis laikomas auksiniu tikslumo standartu. Jis gali būti jautrus nustatant plyšimus, ypač medialinio menisko.
Rentgeno spinduliai gali padėti atmesti kaulų problemas, tačiau gali neparodyti minkštųjų audinių. Fizinis egzaminas, įskaitant tokius testus kaip McMurray arba Thessaly testas, gali padėti priimti sprendimus dėl vaizdavimo.
Išsamesniam įvertinimui gali būti naudojami pažangūs metodai, pavyzdžiui, 3,0T MRT arba MR artrografija.