Trylikametės Amelijos istorija prasidėjo nuo vienos raudonos mėlynės. Ji atsirado tarsi iš niekur, o po trijų dienų panašios dėmės nusidriekė abiem blauzdomis. Tik tada jos mama suprato, kad reikia skubėti pas gydytoją. Praėjus vos dešimčiai dienų mergaitei buvo diagnozuota ūminė mieloleukemija.
Mergaitė diagnozę išgirdo pernai ir dabar jau yra remisijoje, tačiau jos istorija atskleidžia problemą, apie kurią medikai kalba vis garsiau: vaikų vėžio požymiai dažnai būna tokie įprasti, kad tėvai jų nepastebi.
Jungtinėje Karalystėje vėžys yra dažniausia mirties nuo ligos priežastis tarp vaikų iki 15 metų, nors pati liga ir reta. Cancer Research UK duomenimis, kasmet šalyje ši diagnozė nustatoma apie 1 900 vaikų iki 14 metų. Vis dėlto tik maždaug trečdalis tėvų sako, kad jaustųsi užtikrintai atpažindami ligos simptomus.
Amelijos mamos žodžiais, pirmieji požymiai buvo tokie, kuriuos lengva nurašyti: nuovargis ir dusulys po nesunkios fizinės veiklos. Abu jie buvo palaikyti prasta fizine forma ir nuovargiu po mokyklos. Tik atsiradusios mėlynės privertė sunerimti.
Į kokius požymius verta žiūrėti
Vaikų onkologų teigimu, svarbiausia stebėti ne atskirą simptomą, o jų derinį. Įtarimą turėtų kelti požymiai, kurie kartojasi, stiprėja arba nedingsta. Ypač atkreipti dėmesį verta į gumbelius ir patinimus, kurie auga arba neišnyksta laikui bėgant.
Kodėl vaikų vėžys kitoks
Vaikų vėžys vystosi greičiau nei suaugusiųjų, iš dalies dėl to, kad vaikų organizmas sparčiai auga. Štai kodėl specialistai ragina laikytis vadinamosios trijų taisyklės: jei vaikui pasireiškia trys nuolatiniai simptomai, arba jis tris kartus lankėsi pas gydytoją, arba tris savaites jaučiasi neaiškiai blogai, verta svarstyti siuntimą išsamesniam tyrimui.
Nepaisant to, žinia išlieka viltinga. Nuo 1970-ųjų išgyvenamumas smarkiai išaugo: dabar aštuoni iš dešimties vaikų išgyvena nuo penkerių iki dešimties ar daugiau metų po diagnozės.
