2026 m. rugpjūčio 8 d. BBC paskelbtame pasakojime buvęs Didžiosios Britanijos šuolininkas į vandenį Freddie Woodwardas atvirai kalba apie įprotį, kuris metų metus jam atrodė kontroliuojamas, o vėliau ėmė valdyti jį patį. Jis sako, kad paauglystėje prie suaugusiųjų turinio grįždavo nuolat, o vėliau, net ir atstovaudamas šaliai, jį žiūrėdavo kelis kartus per dieną.
Kada įprotis tampa problema?
Svarbiausia šios istorijos pamoka nėra moralizavimas. Woodwardo pasakojimas rodo, kad problema dažnai išryškėja ne pagal vieną konkretų skaičių, o pagal tai, ar elgesys pradeda trukdyti mokslams, darbui, santykiams ir savijautai. Jis pats BBC sakė, kad vien noro „nustoti“ neužtenka. Reikia pakeisti mąstymą ir savo tapatybę: nebe būti žmogumi, kuris bando mesti, o žmogumi, kuris nebežvelgia į tą elgesį kaip į kasdienę išeitį.
Ekspertai sutaria bent dėl vieno dalyko: daugelis žmonių patiria vadinamąjį probleminį pornografijos vartojimą. Tačiau dėl „priklausomybės“ etiketės nuomonės išsiskiria. Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta kompulsinio seksualinio elgesio sutrikimą, kai elgesys tampa nevaldomas, sukelia didelį stresą ir kartojasi nepaisant bandymų sustoti.
Koks kelias padeda atsitraukti?
Pasak BBC cituojamų specialistų, pirmas žingsnis dažnai yra ne draudimas, o aiškus problemos pamatymas. Žmonėms padeda suprasti, kada jie labiausiai paslysta, kokios situacijos išprovokuoja įprotį ir kokius emocinius poreikius jis bando užpildyti. Kartais tai susiję su vienatve, stresu, nuoboduliu ar pabėgimu nuo įtampos.
Todėl veiksmingiausias kelias dažniausiai nėra vien valios pastanga. Jis prasideda nuo pagalbos, pokalbio ir įpročio pakeitimo kitu, mažiau žalingu ritmu.
Praktiškai tai dažnai reiškia labai žemiškus pokyčius: išjungti pasikartojančius dirgiklius, riboti vienatvę vakarais, susitarti dėl pagalbos su terapeutu ir stebėti, kokios emocijos grąžina į seną kelią. Būtent toks nuoseklus darbas ir atskiria trumpą pažadą nuo tikros grįžimo į sveikesnį ritmą pradžios.
