Oda blyškesnė nei įprastai. Mėlynės atsiranda, nors vaikas nesusitrenkė. Kai kurie mažieji ima šlubuoti ir skųstis rankų bei kojų skausmais. Būtent taip dažnai prasideda ūminė leukemija — dažniausia vaikų vėžio forma, daugiausiai paliečianti 2–5 metų vaikus. Kad išgyventų, mažasis pacientas apie dvejus metus gydomas itin intensyviai.
Prieš kelis dešimtmečius visi tokie vaikai mirdavo. Šiandien išgelbstima daugiau nei 90 procentų. „Tai, kad galime tiek daug išgelbėti, yra didžiulė medicinos sėkmė", — sako Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto (NTNU) pediatrijos onkologijos docentas Magnusas Aasvedas Hjortas.
Išgyvenimas turi kainą
Tačiau naujas tyrimas rodo, kad išgyvenus vėžį ankstyvoje vaikystėje, vėliau gyvenime gali tekti susimokėti. Tyrime dalyvavo 132 žmonės nuo 18 iki 40 metų, vaikystėje sirgę vėžiu. Jie buvo atrinkti iš Oslo universiteto ir St. Olavo ligoninių Norvegijoje.
Rezultatai išties neraminantys: 49 procentams nustatyti klinikiniai depresijos simptomai, 41 procentui — nerimo, 43 procentai skundėsi dideliu nuovargiu, o 28 procentams nustatyti kognityvinių funkcijų sutrikimai.
Gyvenimas sustoja dvejiems metams
Palyginimui, Norvegijoje depresiją per gyvenimą patiria apie 7–10 procentų suaugusiųjų, o nerimą — 15–20 procentų. Tai reiškia, kad vaikystėje vėžiu sirgę žmonės su šiomis problemomis susiduria gerokai dažniau.
„Stebina, kad tiek daug žmonių patiria nerimą ir depresiją", — sako medicinos studentė Anna Franzén, dalyvaujanti tyrimo programoje. Mokslininkai mano, kad pagrindinė priežastis — pati chemoterapija, taip pat ilgas laikas ligoninėje. Vaikai, kurie turėjo mokytis bendrauti su bendraamžiais darželyje ar mokykloje, žaisti futbolą ar šokti, viską atideda į šalį — išgyvenimas tampa vieninteliu prioritetu.
Sutrikęs dėmesys, sunku planuoti ir pradėti darbus. Šios funkcijos, anot mokslininkės, labai svarbios ir emocijų valdymui — žmogui, kuriam jos stringa, sunkiau susidoroti su neigiamomis mintimis, todėl jis tampa labiau pažeidžiamas nerimui ir depresijai. Tai gali atsiliepti ir mokslams, darbui, finansinei nepriklausomybei.
Pagalba turi tęstis visą gyvenimą
Šiuo metu Norvegijoje vėžiu sirgę vaikai stebimi tik iki 18 metų, o vėliau specializuota priežiūra baigiasi. Hjortas įsitikinęs, kad reikia sukurti specialią kliniką vėlyviesiems vėžio padariniams gydyti.
„Sidnėjuje visiems vėžiu sirgusiems vaikams priežiūra siūloma visą gyvenimą. Būtent taip turėtų būti ir Norvegijoje", — sako jis.
