Kasdien gerti hormonines tabletes visą likusį gyvenimą – toks likimas laukia žmonių, kurių hipofizė nebeveikia. Ši maža liauka smegenų apačioje valdo streso, augimo ir medžiagų apykaitos hormonus, todėl ją pažeidus organizmas praranda natūralų ritmą. Japonijos mokslininkai dabar pademonstravo kelią, kaip šią būklę būtų galima gydyti ne tabletėmis, o pačiu audiniu.
Nagoyos universiteto tyrėjų grupė pirmą kartą persodino iš žmogaus kamieninių ląstelių išaugintą hipofizės audinį į makaką, kuriai ši liauka buvo chirurgiškai pašalinta. Tyrimas, spalio 1 d. paskelbtas žurnale „Stem Cell Research & Therapy“, parodė, kad persodintos ląstelės sėkmingai atkūrė svarbius hormonų signalus.
Kaip tai veikia
Hipofizė į kraują išskiria hormoną ACTH, kuris liepia antinksčiams gaminti kortizolį. Pastarasis padeda organizmui reaguoti į stresą, reguliuoti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje. Kai liauka nebeveikia, žmogui išsivysto hipopituitarizmas, o be pakankamo kortizolio organizmas tampa bejėgis prieš stresą.
„Tabletės negali tiksliai atkartoti natūralių organizmo svyravimų, nes kortizolio poreikis keičiasi priklausomai nuo paros meto ir streso lygio“, – aiškina tyrimo pirmasis autorius Tatsuma Kondo. Todėl tokie pacientai susiduria su didesne staigios mirties rizika.
Nuo pelių iki primato
Komanda iš kamieninių ląstelių išaugino mažus organų pakaitalus – organoidus, kuriuose yra ACTH gaminančių ląstelių. Pirmiausia jie buvo persodinti pelėms, kurioms pašalinta hipofizė. Audinys gamino ACTH ilgiau nei šešis mėnesius ir aiškiai prailgino pelių gyvenimo trukmę, o nepageidaujamų auglių nepastebėta.
Tuomet tyrimas žengė arčiau žmogaus. Organoidai buvo persodinti makakai po oda, raumenyje ir riebaliniame audinyje. Siekiant išvengti atmetimo, naudoti imuninę sistemą slopinantys vaistai – tokie pat, kokie jau naudojami persodinant insulino ląsteles sergantiesiems diabetu.
Audinys veikė šešias savaites ir sėkmingai padidino ACTH bei kortizolio kiekį kraujyje, o dėl hormonų stygiaus atsiradęs svorio kritimas sulėtėjo. Po trijų mėnesių mėginiuose vis dar matėsi išgyvenusios persodintos ląstelės, nors kryžminis atmetimas ir ribojo jų veiksmingumą.
Tai kol kas tik vienas eksperimentas su vienu primatu. Tyrėjai planuoja tolesnius tyrimus, kad pailgintų audinio išgyvenamumą ir išbandytų saugesnius imuninės sistemos slopinimo būdus. Vis dėlto rezultatas įrodo, kad laboratorijoje išaugintas hipofizės audinys gali išgyventi ir veikti gyvame organizme – o tai atveria kelią naujai gydymo krypčiai sergantiems hormonų sutrikimais.
