Kai 75-erių pacientui pasiūloma dalyvauti Alzheimerio tyrime, jam atliekami smegenų skenavimai. Jis sutinka, nes nori padėti mokslui. Tačiau beveik niekas jo neklausia, kiek radiacijos jis jau gavo per dešimtmečius — nuo krūtinės rentgeno iki praėjusių metų kompiuterinės tomografijos.
O šis klausimas, pasirodo, svarbesnis nei manyta.
Gegužės 29 d. „Ochsner Journal" paskelbtas tyrimas atskleidė, kad tik 1 proc. iš 92 peržiūrėtų klinikinių tyrimų, naudojančių amiloido pozitronų emisijos tomografiją (PET), nurodė konkrečias radiacijos dozės ribas kaip dalyvio atmetimo kriterijų. Dar 37 proc. iš viso netikrino ankstesnės pacientų radiacijos istorijos.
Kodėl ši spraga atsirado tik dabar
Tyrėjai iš Hinda ir Arthuro Marcuso senėjimo tyrimų instituto (Marcus Institute for Aging Research) sukūrė ir išbandė sisteminį radiacinės saugos tikrinimo protokolą. Jį pritaikius SAGES tyrime — ilgalaikiame projekte, kuriame dalyvauja 70 metų ir vyresni suaugusieji — paaiškėjo, kad protokolas realiai apsaugo dalyvius.
Kol PET skenavimas naudojamas tiesioginei pacientų priežiūrai, radiacijos rizika paprastai laikoma priimtina — nauda pacientui tiesioginė. Tačiau situacija keičiasi, kai skenavimas atliekamas tik moksliniais tikslais, o dalyvis asmeninės naudos gali ir negauti.
Sukaupta radiacijos dozė — tai ne vienkartinis įvykis, o metų metais besikaupiantis faktorius. Vienas PET skenavimas gal ir nekelia grėsmės, bet pridėjus kelias KT per gyvenimą, reguliarius dantų rentgenus ir kitus tyrimus — vaizdas tampa kitoks.
Alzheimerio vaistai didina spaudimą
Problema tampa vis aktualesnė dėl JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) neseniai patvirtintų naujų Alzheimerio gydymo būdų. Kuo daugiau vaistų patvirtinama, tuo daugiau klinikinių tyrimų reikalauja PET skenavimo — ir tuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių patenka į situaciją, kai jų ankstesnė radiacijos istorija lieka nepastebėta.
Tyrimo autoriai pabrėžia: mokslo bendruomenė privalo įtraukti radiacinės saugos tikrinimą kaip standartinę klinikinių tyrimų dalį. Ne todėl, kad PET skenavimas pavojingas pats savaime — o todėl, kad per gyvenimą sukaupta radiacija gali būti reikšminga, ir niekas to nefiksuoja.
