Nauja

Kraujo lašas atskleidžia tai, ko smegenys neprisimena

1 min. skaitymo
Kraujo lašas atskleidžia tai, ko smegenys neprisimena

80-metė Elena paslydo vonioje. Atsikėlusi ji jautėsi sutrikusi, bet gydytojui paaiškinti, kas tiksliai nutiko, nesugebėjo — dalis įvykio tiesiog dingo iš atminties. Ar tai smegenų sutrenkimas, ar tiesiog amžius? Atsakyti į šį klausimą net ir patyrusiems gydytojams iki šiol buvo sudėtinga.

2026 m. birželį žurnale „JAMA Open Network" paskelbtas tyrimas siūlo išeitį — paprastą kraujo mėginį. Monasho universiteto ir Alfredo ligoninės (Australija) mokslininkai nustatė, kad glijos fibrilinio rūgštinio baltymo (GFAP) koncentracija kraujo plazmoje patikimai rodo, ar žmogus patyrė smegenų sutrenkimą.

89 pacientai nuo 60 iki 84 metų — vieni su patvirtintu sutrenkimu, kiti be jo — parodė aiškų skirtumą. Sutrenkimą patyrusių žmonių GFAP lygis buvo pastebimai aukštesnis.

„Diagnostikos procese šiuo metu daug neapibrėžtumo, o gydytojai dažnai remiasi pačių pacientų pasakojimais, kurie neišvengiamai subjektyvūs", — sako pagrindinis autorius dr. Gershonas Spitzas iš Monasho psichologijos mokslų mokyklos. „Kai kalbame apie galimą galvos traumą, dažnai būna ir pažintinių sutrikimų — sąmonės praradimas ar atminties spragos apsunkina gebėjimą aiškiai prisiminti, kas nutiko."

Vyresni nei 60 metų žmonės patiria didžiausią hospitalizacijų ir mirčių nuo smegenų sutrenkimų dalį pasaulyje. Tačiau diagnozė čia ypač kebli — atminties sutrikimai, dėmesio koncentracijos problemos ir nuovargis yra ir tipiški senėjimo požymiai, ir sutrenkimo simptomai.

Objektyvus matas vietoj subjektyvaus pasakojimo

GFAP yra baltymas, kurį išskiria pažeistos smegenų ląstelės. Kai galvos trauma pažeidžia neuronus, šis baltymas patenka į kraują. Skirtingai nei paciento pasakojimas, kraujo mėginys nemeluoja ir nepamiršta.

Mokslininkai tikisi, kad kraujo tyrimo įdiegimas į klinikinę praktiką reikšmingai pagerins vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros rezultatus. Laiku diagnozuotas sutrenkimas leidžia išvengti pakartotinių traumų, kurios gali sukelti ilgalaikius pažinimo sutrikimus.

Tyrimas yra pirmasis tokio pobūdžio darbas, skirtas būtent vyresnio amžiaus grupei — populiacijai, kuri dažniausiai nukenčia, bet rečiausiai gauna tikslią diagnozę.

Šaltiniai: https://medicalxpress.com/news/2026-06-blood-samples-uncover-concussion-older.html

Daugiau iš „Nauja"

Visi straipsniai →