Nauja

Tai, ką vadinome šiukšline DNR, gali būti susiję su vėžiu — atskleidė mokslininkai

1 min. skaitymo
Tai, ką vadinome šiukšline DNR, gali būti susiję su vėžiu — atskleidė mokslininkai

Dešimtmečius mokslininkai didelę žmogaus genomo dalį vadino „šiukšline DNR" – pasikartojančiomis sekomis, kurioms nebuvo priskiriama jokia biologinė funkcija. Dabar tarptautinė tyrėjų grupė teigia, kad šios „nematomos" genomo sritys gali būti svarbesnės, nei manyta – ir tiesiogiai susijusios su vėžiu.

2026 m. žurnale „Trends in Genetics" paskelbtoje apžvalgoje Barselonos universiteto ir Goethe's Frankfurto universiteto mokslininkai surinko daugiametę įrodymų bazę apie SST1/NBL2 makrosatelitus – specifines pasikartojančias DNR sekas, randamas tik primatų genome.

Kas yra SST1/NBL2?

Tai didelės tandemiškai pasikartojančios sekos, išsidėsčiusios daugiausia akrocentrinėse chromosomose. Ilgą laiką jos buvo technologiškai nepasiekiamos – turimos sekoskaitos ir vaizdinimo technologijos tiesiog neleido jų tirti pakankama raiška.

Tyrėjai šias sekas vadina vertingu modeliu, nes jos sukoncentruoja daugelį kraštutinių žmogaus pasikartojančio genomo savybių: didelį struktūrinį sudėtingumą, dinaminę epigenetinę reguliaciją ir nekoduojančių RNR gamybą.

Ryšys su vėžiu

SST1/NBL2 satelitai jau buvo susieti su vėžiu per epigenetinius ir transkripcinius pokyčius. Keliose studijose pastebėta, kad šių sekų aktyvacija arba struktūriniai pakitimai koreliuoja su chromosomų nestabilumu – vienu iš pagrindinių navikų vystymosi mechanizmų.

Pasak tyrimo bendraautorės dr. Sonia V. Forcales iš Barselonos universiteto, šios pasikartojančios sekos gali turėti „sudėtingesnį ir lemiamą biologinį vaidmenį nei manyta anksčiau" – ne tik vėžio, bet ir branduolio organizacijos bei genomo reguliacijos kontekste.

Kodėl tai svarbu?

Jei SST1/NBL2 makrosatelitai iš tiesų veikia kaip genomo stabilumo „sargai" arba, atvirkščiai, kaip nestabilumo katalizatoriai, jų tyrimas gali atverti naujas vėžio diagnostikos ir galbūt net terapijos kryptis. Kadangi šios sekos būdingos tik primatams, jos taip pat gali padėti atsakyti į evoliucinius klausimus apie pasikartojančios DNR funkciją žmogaus genome.

Tai priminimas, kad „šiukšlinė DNR" galbūt niekada nebuvo šiukšlė – tiesiog dar neturėjome įrankių ją suprasti.

Šaltiniai: https://medicalxpress.com/news/2026-06-hidden-junk-dna-regions-cancer.html

Daugiau iš „Nauja"

Visi straipsniai →