2026 m. rugpjūčio 8 d. BBC pasakojimas apie viso kūno patikrą Manchesterio centre prasideda beveik kaip mokslinė fantastika: 70 kamerų, 2 000 nuotraukų, ramus roboto balsas ir žmogus, kuris turi stovėti skenerio viduje užsimerkęs. Už 299 svarus siūloma „Neko Health“ patirtis žada iš kūno vaizdų ir duomenų sukurti 3D avatarą, kuris padėtų pastebėti ligas dar prieš pasireiškiant simptomams.
Kas vilioja sveikus žmones?
Šios patikros rinka per pastaruosius dvejus metus išaugo neįprastai greitai. Tokios bendrovės kaip „Prenuvo“, „Ezra“ ir „Neko“ pritraukė milijonus rizikos kapitalo pinigų, o „Neko Health“ laukiančiųjų sąraše, pasak BBC, yra apie 100 000 žmonių. Žmonės moka ne tik už įspūdį. Jiems siūloma patikra dėl odos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto, glaukomos, inkstų ir kraujo sutrikimų.
Tai skamba patraukliai tiems, kurie neturi nusiskundimų, bet nori ramybės. Mintis paprasta: jei liga aptinkama anksčiau, ją lengviau sustabdyti.
Kur prasideda klausimai?
Bėda ta, kad kuo daugiau tikrinama, tuo daugiau atsiranda neaiškių radinių. Sveikam žmogui netikėtas signalas gali reikšti ne ligą, o papildomą tyrimų virtinę, nerimą ir laiką. Būtent todėl dalis specialistų į tokius viso kūno skenavimus žiūri atsargiai: jie gali būti naudingi, bet taip pat gali perlenkti diagnostikos lazdelę į per didelį tikrinimą.
BBC pasakojimas primena svarbią ribą: technologija gali padėti, tačiau ji nėra stebuklingas skydas nuo visų ligų. Jei žmogus tikisi vieno skenavimo, kuris pakeis profilaktiką, gydytojo konsultaciją ir gyvenimo būdo įpročius, jis gali nusivilti. Toks patikrinimas gali būti tik viena sveikatos dėlionės dalis, o ne visas atsakymas.
Galiausiai svarbiausia ne skenerio blizgesys, o tai, ar žmogui po jo aiškiau, ką daryti toliau. Jei rezultatas tik padidina nerimą, tokia patikra praranda dalį savo žavesio.
