Ligos ir sveikata

Alzheimerio liga: rasta užuomina, kaip žūsta smegenų ląstelės

Alzheimerio liga: tyrėjai 2026 m. birželio 26 d. aptiko karyoptozės pėdsakų smegenų ląstelių žūtyje.

1 min. skaitymo
Alzheimerio liga: rasta užuomina, kaip žūsta smegenų ląstelės

2026 m. birželio 26 d. ScienceDaily paskelbta žinia apie galimą naują Alzheimerio ligos mechanizmą iš karto patraukė dėmesį: King's College London tyrėjai teigia aptikę procesą, kuris gali padėti paaiškinti, kodėl smegenų ląstelės žūsta sergant Alzheimeriu ir frontotemporaline demencija.

Kas yra karyoptozė

Mokslininkai šį procesą vadina karyoptoze. Tai cheminių reakcijų grandinė, kuri prasideda, kai ląstelėje kaupiasi toksiški baltymai. Tuomet ląstelės branduolys pradeda trauktis, o galiausiai suyra. Iki šiol žinomi ląstelių žūties keliai, pavyzdžiui, apoptozė, ne visada galėjo paaiškinti tokį didelį neuronų nykimą, kuris matomas neurodegeneracinėse ligose. Būtent todėl naujas paaiškinimas svarbus ne tik biologams, bet ir gydymo strategijų kūrėjams.

Ką parodė tyrimas

Tyrėjai išanalizavo 3 000 smegenų ląstelių, paimtų iš 28 žmonių, sirgusių frontotemporaline demencija arba galutinės stadijos Alzheimerio liga. Kompiuteriniai algoritmai parodė skirtingas ląstelių žūties formas, o karyoptozės požymių aptikta 35 procentuose ląstelių iš Alzheimerio liga sergančių žmonių kaktinės smegenų žievės. Sveikų vyresnio amžiaus žmonių mėginiuose šių požymių buvo 15 procentų. Tai rodo aiškų skirtumą, tačiau dar neatsako į visus klausimus apie priežastį ir pasekmę.

Tyrimo autoriai šį darbą vadina dešimtmečio trukmės kelio pabaiga nuo pirmojo karyoptozės aprašymo retesnėje ligoje iki jos aptikimo dažnesnėse demencijose. Kitaip tariant, atradimas nėra atsitiktinis blyksnis, o ilgai brandintas žingsnis, kurį reikės tikrinti kituose mėginiuose ir platesnėse pacientų grupėse.

Kodėl tai svarbu pacientams

Svarbiausia šios žinios dalis yra ne sensacija, o galimas kelias į naujus gydymo taikinius. Jei bus patvirtinta, kad karyoptozė tikrai susijusi su neuronų nykimu, mokslininkai galės ieškoti būdų sulėtinti ligos eigą anksčiau ir tiksliau. Tačiau pats tyrimas dar nereiškia naujo vaisto ar greito gydymo proveržio. Tai veikiau stipri užuomina, kuria kryptimi verta judėti toliau, ypač kai Alzheimerio liga ir toliau išlieka viena sudėtingiausių neurologinių ligų.

Šaltiniai: https://www.sciencedaily.com/releases/2026/06/260626124701.htm

Daugiau iš „Ligos ir sveikata"

Visi straipsniai →