Ligos ir sveikata

Clostridium Difficile infekcija: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Clostridium difficile, dažnai vadinama C. diff, yra bakterija, galinti sukelti sunkų viduriavimą ir kitas žarnyno problemas, ypač po antibiotikų vartojimo, kur…

atnaujinta 8 min. skaitymo
Clostridium Difficile infekcija: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Clostridioides difficile (anksčiau Clostridium difficile, C. diff) — sporomis daugintis sugebanti gram-teigiama bakterija, sukelianti antibiotikams asocijuotą viduriavimą ir pseudomembraninį kolitą. Tai dažniausia ligoninių asocijuotos viduriavimo priežastis JAV ir Europoje, taip pat dažnėja bendruomenėje įgytas C. diff (ne hospitalizacijos kontekste).

SVARBI ATNAUJINTA REKOMENDACIJA (IDSA/SHEA 2021, ESCMID 2021): metronidazolas BENDRAI nebegalioja kaip pirmoji eilė C. diff gydymui (išskyrus rezervinę galimybę pagal prieinamumą ar fulminantinį kolitą). Šiandien:

  • Fidaksomicinas 200 mg 2×/d. 10 d. — pirmoji eilė pagal IDSA 2021 (mažesnis recidyvų skaičius nei vankomicinas, RR ~0,71).
  • Vankomicinas geriamai 125 mg 4×/d. 10 d. — alternatyva, jei fidaksomicinas neprieinamas (Lietuvos realybėje dažnesnė pirmoji eilė).
  • Metronidazolas geriamai 500 mg 3×/d. 10 d. — TIK kai fidaksomicinas ir vankomicinas neprieinami; mažesnis efektyvumas, didesnis recidyvų skaičius.

Be to, nuo 2017 m. EMA registravo bezlotoksumabą (Zinplava) — monokloninį antikūnį prieš toksiną B; viena intraveninė infuzija mažina recidyvų skaičių ~38 % (MODIFY-I/II 2017). Fekalinė mikrobiotos transplantacija (FMT) — pirmoji eilė antrojo ir vėlesnio recidyvo gydymui (van Nood 2013 NEJM parodė 81 % efektyvumą lyginant su 31 % vankomicino).

Straipsnis trumpai

  • C. difficile infekcija dažniausiai pasireiškia vandeningu viduriavimu, pilvo skausmu ir pykinimu, todėl, norint veiksmingai pasveikti, būtina kuo anksčiau kreiptis į gydytoją.
  • Antibiotikų vartojimas sutrikdo žarnyno bakterijų veiklą, todėl padidėja C. difficile infekcijos rizika, ypač hospitalizuotiems ar ilgalaikės priežiūros pacientams.
  • Gydymas paprastai apima antibiotikus, tokius kaip metronidazolas ar vankomicinas, o pasikartojantiems atvejams galima taikyti fekalinės mikrobiotos transplantaciją.
  • Prevencinės priemonės - reguliari rankų higiena, tinkamas paviršių valymas ir atsargus antibiotikų vartojimas siekiant išlaikyti žarnyno floros pusiausvyrą.
  • Probiotikų papildai ir subalansuota mityba, pavyzdžiui, mažai FODMAP arba Viduržemio jūros regiono dieta, gali palaikyti žarnyno sveikatą ir atsigavimą po infekcijos.

Simptomai

Clostridium difficile (C. diff) infekcija gali sukelti tokius simptomus kaip vandeningas viduriavimas, pilvo skausmas ir mėšlungis. Šie simptomai gali pasireikšti kelis kartus per dieną ir gali tapti nemalonūs. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti intensyvūs simptomai, įskaitant karščiavimą, didelį pilvo jautrumą ir padažnėjusį širdies plakimą, o tai rodo sunkesnę infekcijos formą, kuri gali sukelti tokias komplikacijas kaip dehidratacija ir kolitas. Jei jaučiate silpnumą ar nuovargį, būtina kreiptis į gydytoją. Infekciją gali lydėti ir kiti simptomai, tokie kaip pykinimas ar apetito praradimas, kurie gali pabloginti bendrą būklę. Ankstyvas šių simptomų atpažinimas gali turėti didelės įtakos jūsų gydymui ir pasveikimui. Neignoruokite nuolatinių simptomų; norint veiksmingai valdyti C. diff, būtina laiku įsikišti. Dėmesys į organizmo signalus gali padėti jums išlikti sveikiems.

Priežastys

C. diff infekcija gali pasireikšti vartojant antibiotikus, kurie gali sutrikdyti bakterijų pusiausvyrą žarnyne. Antibiotikai gali sunaikinti tiek kenksmingas, tiek naudingas bakterijas, kurios sulaiko C. difficile, todėl jos gali sparčiai daugintis ir sukelti infekciją. Kiti veiksniai gali prisidėti prie C. diff infekcijos išsivystymo. Buvimas ligoninėje arba ilgalaikės priežiūros įstaigoje gali padidinti riziką dėl didesnio bakterijų poveikio. Bloga higienos praktika, pavyzdžiui, netinkamas rankų plovimas, gali palengvinti C. difficile sporų, kurios yra atsparios daugeliui dezinfekavimo priemonių ir gali ilgai išlikti ant paviršių, plitimą. Tam tikros medicininės būklės, pavyzdžiui, uždegiminės žarnyno ligos, taip pat gali būti jautresnės. Tam įtakos gali turėti ir amžius; senstant rizika gali didėti. Jei anksčiau sirgote C. diff infekcija, gali padidėti tikimybė, kad susirgsite dar kartą. Šių priežasčių supratimas gali padėti imtis prevencinių priemonių ir geriau rūpintis savo sveikata.

Gydymas

Gydymas pagal IDSA/SHEA 2021 gaires:

Pirmas epizodas, nesunkus arba vidutinio sunkumo:

  • Fidaksomicinas 200 mg 2×/d. p/o 10 d. (pirmoji eilė) ARBA
  • Vankomicinas 125 mg 4×/d. p/o 10 d. (alternatyva).
  • Metronidazolas tik kaip alternatyva, jei fidaksomicinas/vankomicinas neprieinami.

Fulminantinis C. diff (hipotensija, ileusas, megakolonas):

  • Vankomicinas 500 mg 4×/d. p/o (ir per nazogastrinį zondą jei ileusas) + metronidazolas IV 500 mg 3×/d.
  • Kreiptis į chirurgą — subtotalinė kolektomija arba ileostomija + vankomicino plovimo kolostomija (Neal 2011).

Pirmas recidyvas:

  • Fidaksomicinas 200 mg 2×/d. 10 d. (jei pirmas kursas buvo vankomicinas), arba
  • Vankomicinas tapered/pulsed režimu (palaipsniui mažinant dozę per 6–8 sav.).

Daugkartinis recidyvas (≥2):

  • Fekalinė mikrobiotos transplantacija (FMT) — pirmoji eilė, 81 % efektyvumas (van Nood 2013 NEJM).
  • Bezlotoksumabas (Zinplava) 10 mg/kg IV vienkartinė infuzija — papildomas vaistas prie antibiotiko, mažina recidyvus 38 %.

Probiotikai gydymui — NEREKOMENDUOJAMI (IDSA 2021, ACG 2021): Cochrane Goldenberg 2017 nustatė, kad probiotikai gali mažinti pirminio C. diff išsivystymo riziką pacientams, vartojantiems antibiotikus, bet NĖRA NUSTATYTA, kad jie gydytų esamą C. diff infekciją ar mažintų recidyvus.

Antibiotikų kaitaliojimo strategija C. diff atveju nėra įrodymais pagrįsta. Vankomicino "tapered/pulsed" režimas yra ne kaitaliojimas, o struktūruotas to paties vaisto mažinimas.

Prevencija

Reguliari rankų higiena gali padėti išvengti C. difficile infekcijų. Kruopščiai plaukite rankas su muilu ir vandeniu, ypač pasinaudoję tualetu ir prieš valgį. Alkoholio pagrindu pagamintos rankų dezinfekavimo priemonės gali būti neveiksmingos prieš C. difficile sporas, todėl, kai tik įmanoma, naudokite muilą ir vandenį. Sveikatos priežiūros įstaigose paviršiai ir įranga turėtų būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami, nes C. difficile sporos gali ilgai išlikti ant paviršių. Jei esate ligoninėje ar slaugos įstaigoje, pasiteiraukite apie jų infekcijų kontrolės praktiką. Būkite atsargūs vartodami antibiotikus. Antibiotikus vartokite tik tada, kai tai tikrai būtina, nes jie gali sutrikdyti žarnyno florą ir padidinti riziką susirgti C. difficile infekcija. Jei neseniai vartojote antibiotikų ir pasireiškė tokie simptomai kaip viduriavimas, nedelsdami praneškite apie tai gydytojui.

Probiotiniai papildai sveikimo metu

Kai sveikstama po Clostridium difficile, probiotikų papildų įtraukimas į mitybą gali būti naudingas. Probiotikai, kurių yra tokiuose maisto produktuose ir gėrimuose kaip jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai ir kombučia, gali padėti atkurti natūralią žarnyno pusiausvyrą. Be probiotikų, pasveikti gali padėti ir kai kurios natūralios priemonės, pavyzdžiui, česnakas, pasižymintis antimikrobinėmis savybėmis, ir imbieras, žinomas dėl savo priešuždegiminio poveikio. Kalbant apie vaistus, apsvarstykite be recepto parduodamus preparatus, pavyzdžiui, saccharomyces boulardii - probiotines mieles, kurios gali padėti išvengti ligos pasikartojimo. Kiti papildai, pavyzdžiui, L-glutaminas, gali palaikyti žarnyno sveikatą ir gijimą. Prieš pradėdami bet kokį naują gydymą ar papildą, visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, kad įsitikintumėte, jog jis tinka jūsų situacijai. Panagrinėkime tolesnius mitybos pasirinkimus ir alternatyvas, kurios gali padėti jūsų sveikimo procesui.

Dietos, kurios gali padėti

Dietos, kurios gali padėti gijimo procesui po Clostridium difficile infekcijos, apima mažai FODMAP turinčią dietą, daug skaidulų turinčią dietą, dietą be glitimo, Viduržemio jūros regiono dietą ir priešuždegiminę dietą. Šios dietos gali padėti mažinant virškinimo diskomfortą, skatinant žarnyno sveikatą naudingomis maistinėmis medžiagomis, mažinant uždegimą ir vengiant sukeliančių maisto produktų, kurie gali sustiprinti simptomus arba paskatinti infekcijos pasikartojimą.

Maistas ir gėrimai, kurie gali padėti

Clostridium difficile infekcijos gijimo procesą gali palengvinti šie maisto produktai ir gėrimai: probiotikų papildai (pvz., Lactobacillus ir Bifidobacterium), fermentuoti maisto produktai (pvz., jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai ir kimchi), daug vandens, vaistažolių arbatos (pvz., imbiero ir pipirmėčių), sveikas maistas ir kaulų sultinys. Probiotikų papildai padeda atkurti naudingųjų bakterijų pusiausvyrą žarnyne, o tai labai svarbu po infekcijos. Raugintuose maisto produktuose gausu probiotikų, jie gali pagerinti virškinimą ir suteikti svarbių maistinių medžiagų. Drėkinimas geriant daug vandens padeda išplauti toksinus ir palaikyti bendrą sveikatą. Žolelių arbatos gali nuraminti virškinimo sistemą ir suteikti papildomos naudos sveikatai. Visavertis maistas suteikia gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, nesukeldamas tolesnio žarnyno pusiausvyros sutrikimo, o kaulų sultinys yra švelnus skrandžiui ir gali padėti išgydyti žarnyno gleivinę, prisidėdamas prie efektyvesnio sveikimo.

Dažnai užduodami klausimai

Ar Clostridium Difficile infekcija gali būti užkrečiama tarp žmonių?

Taip, Clostridium difficile infekcija gali būti perduodama kitiems asmenims. Bakterijų gali būti išmatose, o jei nesilaikoma tinkamos higienos, jomis gali būti užteršti paviršiai ar rankos. Jei slaugote užsikrėtusį asmenį arba tvarkote užkrėstus daiktus, būtina kruopščiai ir reguliariai plauti rankas. Paviršių valymas balikliais taip pat gali padėti sumažinti užsikrėtimo riziką. Užkirsti kelią infekcijos plitimui gali padėti budrus higienos laikymasis.

Kaip pacientams diagnozuojama Clostridium Difficile?

Norint diagnozuoti Clostridium difficile pacientams, gali būti atliekamas išmatų tyrimas, siekiant nustatyti bakterijų gaminamus toksinus. Gydytojas taip pat gali peržiūrėti Jūsų ligos istoriją ir neseniai vartotus antibiotikus, nes šie veiksniai gali padidinti infekcijos riziką. Kai kuriais atvejais komplikacijoms įvertinti gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija. Labai svarbu pateikti išsamią informaciją, kuri padėtų gydytojui nustatyti tikslią diagnozę ir sudaryti tinkamą gydymo planą.

Ar yra specifinių Clostridium Difficile infekcijos išsivystymo rizikos veiksnių?

Tam tikros būklės gali padidinti jūsų pažeidžiamumą užsikrėsti Clostridium difficile infekcija. Jei neseniai vartojote antibiotikų, turite nusilpusią imuninę sistemą arba esate vyresnis nei 65 metų, Jums gali būti didesnė rizika. Gyvenant sveikatos priežiūros įstaigose, pavyzdžiui, ligoninėse ar slaugos namuose, tikimybė užsikrėsti taip pat gali padidėti. Žinodami apie šiuos veiksnius galite imtis prevencinių priemonių ir aptarti su gydytoju jums rūpimus klausimus.

Kiek trunka sveikimas po Clostridium Difficile infekcijos?

Pasveikimo nuo C. difficile infekcijos laikas gali skirtis. Paprastai po kelių dienų nuo gydymo pradžios galite pradėti jaustis geriau, tačiau visiškas pasveikimas gali užtrukti kelias savaites. Labai svarbu laikytis gydytojo patarimų ir baigti vartoti visus paskirtus vaistus, kad sumažintumėte ligos pasikartojimo riziką. Vandens gėrimas gali padėti jūsų organizmui greičiau pasveikti. Jei simptomai išlieka arba stiprėja, nedvejodami kreipkitės į gydytoją ir paprašykite patarimų.

Ar po gydymo C. Difficile infekcija gali atsinaujinti?

Taip, C. difficile infekcijos po gydymo gali atsinaujinti. Gali būti, kad net ir baigus vartoti antibiotikus bakterijos vis dar gali išlikti jūsų organizme, todėl liga gali atsinaujinti. Svarbu atidžiai laikytis gydytojo patarimų ir nedelsiant pranešti apie bet kokius grįžtančius simptomus. Aktyvus rūpinimasis savo sveikata gali padėti sumažinti ligos pasikartojimo riziką. Stebėkite savo žarnyno sveikatą ir aptarkite prevencines priemones su gydytoju.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis oficialiais Lietuvos ir tarptautinių institucijų duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Klinikinės gairės

Skubi pagalba ir konsultacijos

  • 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Daugiau iš „Ligos ir sveikata"

Visi straipsniai →