2019 metų gruodžio 31 dieną Sandra McCartney buvo įsitikinusi, kad ją pykina dėl išvaržos, su kuria gyveno jau ne vienus metus. Ji su šeima šventė Kalėdas Ispanijoje, o skausmas krūtinėje, po kurio dilgčiojo dešinė ranka, atrodė kaip dar vienas virškinimo sutrikimas.
Tada 59-erių keturių vaikų mama pradėjo, jos pačios žodžiais tariant, "plaukti" ir kristi į gilų miegą. Vyras ją purtė ir šaukė, tačiau po kelių akimirkų paaiškėjo blogiausia – moteris patyrė širdies sustojimą. Ji nustojo kvėpuoti, dingo pulsas, o medikams prireikė šešių defibriliatoriaus smūgių ir penkių adrenalino injekcijų, kad širdis vėl pradėtų plakti.
Dešimt minučių Sandra buvo kliniškai mirusi.
Priežastis, apie kurią ji nieko nežinojo
Tik vėliau paaiškėjo, kas iš tikrųjų nutiko. Širdies sustojimą sukėlė šeiminė hipercholesterolemija – paveldima būklė, dėl kurios kraujyje kaupiasi per daug cholesterolio ir kuri negydoma veda prie ankstyvų infarktų bei širdies ligų. Moteris net neįtarė, kad ja serga.
Ir ji ne viena. Britų širdies fondo (British Heart Foundation) duomenimis, Jungtinėje Karalystėje šią būklę turi daugiau nei ketvirtis milijono žmonių, tačiau daugiau nei du trečdaliai jų taip ir nesužino diagnozės. Ligą, kurią serga maždaug vienas iš 250–500 žmonių, dažniausiai aptinkama per vėlai arba išvis neaptinkama.
Sandrai patirtis paliko gilių žymių – nuo gaivinimo jai lūžo trys šonkauliai. "Dešimt minučių manęs nebuvo, kol mane grąžino. Pagalvoti apie tai baisu", – pasakojo ji.
Ką tai reiškia kiekvienam
Šeiminė hipercholesterolemija paveldima: jei vienas iš tėvų ja serga, vaikui tenka 50 procentų tikimybė ją paveldėti. Negydomi ligoniai iki 55 metų rizikuoja rimtai – koronarine širdies liga suserga apie pusė vyrų ir trečdalis moterų, kurių būklė paliekama be gydymo.
Geros naujienos ta, kad šią ligą diagnozuoti nesudėtinga, o gydymas egzistuoja. Šiaurės Airijoje, kurioje gyvena Sandra, veikia patikros paslauga, o ši šalis Jungtinėje Karalystėje fiksuoja didžiausią aptikimo rodiklį.
Sandrai likimas pasirodė palankus – ji išgyveno, kad papasakotų savo istoriją. Vis dėlto jos atvejis primena, kad kartais didžiausia grėsmė širdžiai slypi ne gyvenimo būde, o genuose, apie kuriuos žmogus gali gyventi visą gyvenimą taip ir nesužinojęs.
