Ligos ir sveikata

Gerybinis prostatos padidėjimas: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Gerybinis prostatos padidėjimas, dar vadinamas gerybine prostatos hiperplazija (GPH), yra nevėžinis prostatos padidėjimas, kuris dažniausiai pasireiškia vyrams…

atnaujinta 8 min. skaitymo
benign prostate enlargement overview

Gerybinis prostatos padidėjimas (gerybinė prostatos hiperplazija, GPH) — tai nevėžinis prostatos padidėjimas, kuris dažniausiai pasireiškia vyrams senstant. Ši būklė gali sukelti tokius simptomus kaip dažnas šlapinimasis, silpnesnė šlapimo srovė ir sunkumai pradedant ar nutraukiant šlapinimąsi. GPH nėra prostatos vėžys ir nepadidina vėžio rizikos, tačiau panašius simptomus gali sukelti ir kitos būklės, todėl juos visada turi įvertinti gydytojas. Suprasdami GPH priežastis, žinodami gydymo galimybes ir atpažindami pavojaus ženklus, galite laiku kreiptis pagalbos ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Šiame įraše aptariamos gerybinio prostatos padidėjimo priežastys, kaip jis nustatomas, šiuolaikiniai gydymo būdai ir gyvenimo būdo pokyčiai, padedantys lengviau valdyti simptomus.

Straipsnis trumpai

  • Gerybinis prostatos padidėjimas (GPH) sukelia dažną šlapinimąsi, silpną šlapimo srovę ir staigų poreikį šlapintis, o tai turi įtakos kasdieniam gyvenimui ir miego kokybei.
  • Pagrindinės priežastys yra su amžiumi susiję hormonų pokyčiai ir genetinis polinkis; GPH nėra vėžys ir nepadidina vėžio rizikos.
  • Jei staiga visiškai negalite pasišlapinti — tai ūminis šlapimo susilaikymas, skubi būklė, reikalaujanti nedelsiamos pagalbos.
  • Gydymas parenkamas pagal simptomus ir prostatos dydį: stebėjimas, alfa blokatoriai simptomams malšinti, 5-alfa-reduktazės inhibitoriai didelei prostatai mažinti, prireikus — operacija.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai padeda lengviau valdyti simptomus, bet nesustabdo prostatos didėjimo; maisto papildai veiksmingo gydymo nepakeičia.

Simptomai

Susidūrę su gerybiniu prostatos padidėjimu, galite patirti keletą simptomų, kurie gali smarkiai paveikti jūsų kasdienį gyvenimą. Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra dažnas šlapinimasis, ypač naktį, kuris gali sutrikdyti jūsų miegą. Šlapimo srovė taip pat gali būti silpna, todėl gali būti sunku visiškai ištuštinti šlapimo pūslę, o tai sukelia nusivylimą ir diskomfortą. Galite jausti staigų, sunkiai sulaikomą poreikį šlapintis, dažnai be jokio įspėjimo. Be to, jums gali būti sunku pradėti ar sustabdyti šlapinimąsi, o po šlapinimosi gali likti lašėjimas. Jei pastebėjote kurį nors iš šių simptomų, nesate vieni, nes daugelis vyrų su amžiumi susiduria su panašiomis problemomis. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius, nes jie gali turėti įtakos jūsų gyvenimo kokybei. Pasikonsultavę su gydytoju, galėsite suprasti savo simptomus ir aptarti galimas gydymo galimybes.

Kada kreiptis nedelsiant. Jei staiga visiškai negalite pasišlapinti, jaučiate stiprų skausmą ir spaudimą apatinėje pilvo dalyje — tai ūminis šlapimo susilaikymas, skubi urologinė būklė. Reikia nedelsiant vykti į skubios pagalbos skyrių, kur šlapimas išleidžiamas kateteriu. Taip pat skubiai kreipkitės, jei šlapime pasirodė kraujo arba jaučiate karščiavimą su drebuliu ir skausmingu šlapinimusi (galima šlapimo takų infekcija). Pavojaus ženklų nereikia ignoruoti ar laukti, kol „praeis savaime".

Priežastys

Gerybinį prostatos padidėjimą visų pirma gali lemti su amžiumi susiję hormoniniai pokyčiai, ypač testosterono ir dihidrotestosterono poveikis, kuris gali skatinti prostatos ląstelių augimą. Genetika taip pat gali turėti įtakos jūsų rizikai, ypač jei šeimoje yra buvę prostatos problemų. Prie simptomų sunkumo gali prisidėti ir gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų ir mažai vaisių bei daržovių. Nutukimas gali būti susijęs su gerybiniu prostatos padidėjimu, nes dėl viršsvorio gali sutrikti hormonų pusiausvyra. Be to, tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, diabetas ir širdies ligos, gali būti siejamos su didesne šios būklės tikimybe. Prostatos uždegimas ir infekcija gali sukelti patinimą, kuris gali imituoti ar laikinai pasunkinti simptomus. Šių veiksnių supratimas gali padėti nustatyti riziką ir priimti pagrįstus sveikatos sprendimus. Svarbu žinoti, kad gerybinis prostatos padidėjimas yra nevėžinė būklė ir nėra prostatos vėžio priežastis.

Diagnostika ir kada tirtis dėl vėžio

Gerybinį prostatos padidėjimą nustato gydytojas, įvertinęs simptomus (dažnai pagal IPSS klausimyną), atlikęs šlapimo tyrimą, apčiuopęs prostatą per tiesiąją žarną (DRE) ir paskyręs PSA tyrimą kraujyje. Ultragarsu gali būti matuojamas po šlapinimosi pūslėje likęs šlapimas. Svarbu: gerybinis prostatos padidėjimas nėra vėžys ir nepadidina prostatos vėžio rizikos. Vis dėlto abi būklės gali pasireikšti tam pačiam vyrui, todėl panašius simptomus visada turi įvertinti gydytojas, o prostatos vėžys atmetamas atskirai. Kraujas šlapime (hematurija) niekada nelaikomas „įprastu" GPH požymiu ir visada tiriamas atskirai.

Gydymas

Gydymas parenkamas pagal simptomų sunkumą, prostatos dydį ir paciento pageidavimus.

  • Stebėjimas ir gyvensenos pokyčiai. Esant lengviems simptomams, pakanka stebėjimo: mažiau kofeino bei alkoholio, skysčių ribojimas vakare, pūslės ištuštinimo įpročiai.
  • Alfa blokatoriai (tamsulozinas, alfuzozinas). Atpalaiduoja prostatos ir šlapimo pūslės kaklelio raumenis, todėl simptomai dažnai palengvėja per kelias dienas. Dažnesnis šalutinis poveikis — ejakuliacijos sutrikimai ir galvos svaigimas. Vienas iš tokių vaistų yra Fokusin (tamsulozinas). Jei planuojama kataraktos (akių) operacija, prieš ją būtinai informuokite akių gydytoją apie vartojamą tamsuloziną ar kitą alfa blokatorių — šie vaistai operacijos metu gali apsunkinti rainelės valdymą (intraoperacinis suglebusios rainelės sindromas, IFIS).
  • 5-alfa-reduktazės inhibitoriai (finasteridas, dutasteridas). Skiriami, kai prostata didelė (paprastai >40 ml). Per kelis mėnesius mažina padidėjusią prostatą, taip pat mažina ūminio šlapimo susilaikymo ir operacijos tikimybę. Veikia lėtai, todėl poveikio reikia palaukti.
  • Kombinuotas gydymas. Alfa blokatoriaus ir 5-alfa-reduktazės inhibitoriaus derinys skiriamas esant didelei prostatai ir ligos progresijos rizikai.
  • Tadalafilis (PDE5 inhibitorius). Tinka, kai vyrą vargina ir šlapinimosi simptomai, ir erekcijos sutrikimas.
  • Chirurginis gydymas. Standartinė („auksinio standarto") operacija — transuretrinė prostatos rezekcija (TURP). Didelėms prostatoms taikoma lazerinė enukleacija (HoLEP). Yra ir tikrai minimaliai invazinių metodų — vandens garų terapija (Rezum) ar prostatos pakėlimas implantais (UroLift), kurie mažiau veikia ejakuliaciją.

Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad jis nustatytų geriausią gydymo būdą konkrečioje situacijoje. Gydytojas atsižvelgs į bendrą jūsų sveikatos būklę, simptomų sunkumą ir asmeninius pageidavimus, kad parengtų tik jums skirtą planą.

Simptomų valdymas ir gyvensena

Sveikas gyvenimo būdas gali padėti lengviau valdyti gerybinio prostatos padidėjimo simptomus, nors patikimų įrodymų, kad gyvensena užkirstų kelią pačiai prostatos hiperplazijai, nėra. Daugiausia dėmesio skirkite subalansuotai mitybai, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir sveikų riebalų; raudonos mėsos ir perdirbtų maisto produktų ribojimas gali būti naudingas bendrai sveikatai. Reguliari fizinė veikla — bent 150 minučių vidutinio sunkumo aerobinės veiklos per savaitę — padeda reguliuoti svorį ir palaikyti hormonų pusiausvyrą. Taip pat svarbu valdyti stresą pasitelkiant atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, meditaciją ar jogą. Gerti pakankamai vandens svarbu, tačiau prieš miegą atkreipkite dėmesį į suvartojamų skysčių kiekį, kad naktį kuo mažiau keltumėtės į tualetą. Kofeino ir alkoholio mažinimas bei rūkymo atsisakymas gali sumažinti šlapimo pūslės dirginimą ir palengvinti simptomus. Reguliarūs patikrinimai pas gydytoją padeda stebėti prostatos sveikatą ir anksti pastebėti galimas problemas. Svarbu suprasti, kad šios priemonės padeda valdyti simptomus, bet nesustabdo prostatos didėjimo.

Apie vaistažoles ir papildus. Populiarus pjūklelio palmetas (Serenoa repens) plačiuose tyrimuose nebuvo veiksmingesnis už placebą — negerino nei simptomų, nei šlapimo srovės. Nėra patikimų įrodymų, kad maisto papildai išgydytų ar sumažintų prostatos padidėjimą. Jei svarstote juos vartoti, pasitarkite su gydytoju, nes jie nepakeičia veiksmingo gydymo.

Dažnai užduodami klausimai

Kaip dažnai pasitaiko gerybinis prostatos padidėjimas vyresnio amžiaus vyrams?

Gerybinis prostatos padidėjimas yra gana paplitęs tarp vyresnio amžiaus vyrų. Su amžiumi tikimybė susidurti su šia būkle gerokai padidėja. Sulaukus penkiasdešimties metų daugelis vyrų gali pradėti pastebėti simptomus, o iki septyniasdešimties dauguma gali turėti tam tikro laipsnio padidėjimą. Svarbu būti informuotam apie šią problemą, nes supratimas apie jos paplitimą padeda atpažinti savo sveikatos pokyčius ir prireikus kreiptis į gydytoją dėl tinkamos medicininės konsultacijos.

Ar gyvenimo būdo pokyčiai gali panaikinti gerybinį prostatos padidėjimą?

Gyvenimo būdo pokyčiai negali panaikinti gerybinio prostatos padidėjimo, tačiau jie gali palengvinti simptomus. Subalansuota mityba, reguliarūs fiziniai pratimai ir sveikas svoris gali padėti geriau jaustis. Taip pat gali padėti alkoholio ir kofeino vartojimo mažinimas bei streso valdymas. Prieš imdamiesi esminių pokyčių, visada pasikonsultuokite su gydytoju, nes jis gali patarti, kaip geriausia elgtis jūsų atveju.

Ar gerybinis prostatos padidėjimas yra prostatos vėžio požymis?

Gerybinis prostatos padidėjimas nėra prostatos vėžio požymis ir nepadidina vėžio rizikos. Nors abi būklės gali pasireikšti tam pačiam žmogui, jos nėra tarpusavyje susijusios kaip priežastis ir pasekmė. Kadangi simptomai gali būti panašūs, prostatos vėžys atmetamas atskirai — atliekant PSA tyrimą ir prostatos apčiuopą. Jei pastebėjote kokių nors neįprastų simptomų, ypač kraują šlapime, nedvejodami pasitikrinkite.

Kokio amžiaus vyrai turėtų pradėti stebėti prostatos sveikatą?

Prostatos sveikatą paprastai verta pradėti stebėti maždaug nuo 50 metų, o turint padidėjusią riziką — anksčiau. Reguliarūs patikrinimai ir pokalbiai su gydytoju padeda anksti pastebėti galimas problemas. Jei jūsų šeimoje yra buvę prostatos vėžio atvejų, apsvarstykite galimybę pradėti tikrintis nuo maždaug 45 metų. Aktyviai rūpindamiesi savo sveikata, galite pagerinti bendrą savijautą ir laiku susidoroti su iškylančiomis problemomis.

Ar yra kokių nors mitybos rekomendacijų vyrams, sergantiems šia būkle?

Šia būkle sergantiems vyrams naudinga subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų. Taip pat gali padėti raudonos mėsos ir riebių pieno produktų mažinimas. Pravartu riboti kofeino ir alkoholio vartojimą, nes jie gali dirginti šlapimo pūslę. Svarbu gerti vandens, tačiau stenkitės vengti per didelio skysčių kiekio prieš miegą. Visada pasikonsultuokite su gydytoju, kad gautumėte asmeninį patarimą, pagrįstą konkrečiais jūsų sveikatos poreikiais.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis tarptautinių medicinos institucijų ir Lietuvos sveikatos įstaigų duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

Skubi pagalba ir konsultacijos

  • 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
  • 116 123Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Daugiau iš „Ligos ir sveikata"

Visi straipsniai →