Jei sergate antrojo tipo diabetu, bet neturite antsvorio, gydytojas tikriausiai nepasakė jums vieno dalyko — didžioji dalis diabeto tyrimų atliekama su nutukusiais pacientais, o jūsų organizmo mechanizmai gali būti visiškai kitokie. Brazilijos mokslininkai nusprendė į tai pažvelgti iš arčiau ir 2026 m. gegužės 30 d. paskelbė rezultatus, kurie gali pakeisti požiūrį į omega-3 papildus.
Ką parodė tyrimas su žiurkėmis
Žurnale „Nutrients" paskelbtas San Paulo mokslinių tyrimų fondo (FAPESP) finansuotas darbas nagrinėjo omega-3 riebalų rūgščių poveikį žiurkėms, turinčioms diabetą be nutukimo. Naudotas Goto-Kakizaki žiurkių modelis — gerai žinomas įrankis tirti būtent šią diabeto formą, kai gyvūnas serga, bet nėra nutukęs.
Per aštuonias savaites gyvūnai gavo žuvų taukų po 2 gramus kilogramui kūno svorio tris kartus per savaitę. Dozė apėmė 540 mg/g eikozapentaeno rūgšties (EPA) ir 100 mg/g dokozaheksaeno rūgšties (DHA) — tai dvi pagrindinės omega-3 rūgštys, kurių ieškoma žuvų taukų papilduose.
Rezultatai nustebino: atsparumas insulinui sumažėjo, cukraus kiekis kraujyje stabilizavosi, uždegimo žymenys reikšmingai krito. Be to, pagerėjo lipidų profilis — bendras cholesterolis, MTL ir trigliceridai sumažėjo.
Kodėl tai svarbu ne tik žiurkėms
Skaičiuojama, kad apie 10–20 procentų antrojo tipo diabetu sergančių žmonių pasaulyje neturi antsvorio. Jų atveju atsparumo insulinui šaknys gali būti kitokios nei nutukusių pacientų — čia svarbesnį vaidmenį vaidina lėtinis uždegimas, o ne riebalinio audinio perteklius. Būtent į šį mechanizmą ir taikosi omega-3 riebalų rūgštys.
Tyrimas yra ikiklinikinis, todėl tiesiogiai perkelti išvadų žmonėms negalima. Vis dėlto jis pirmą kartą rodo, kad uždegimo slopinimas omega-3 riebalų rūgštimis gali būti ypač naudingas būtent tiems diabetikams, kurie nepatenka į tipinį nutukusio paciento profilį. Tai atveria duris klinikiniams tyrimams su žmonėmis.
