Ligos ir sveikata

Kaip vėžinė ląstelė įkalbinėja kaimynes: atradimas, keičiantis onkologiją

1 min. skaitymo
Kaip vėžinė ląstelė įkalbinėja kaimynes: atradimas, keičiantis onkologiją

Vėžinės ląstelės žmogaus organizme atsiranda nuolat. Tačiau dauguma jų niekada nevirsta naviku — organizmo gynybiniai mechanizmai jas pašalina dar ankstyvoje stadijoje. Klausimas, kodėl kai kurios mutavusios ląstelės vis dėlto įveikia šią apsaugą, ilgai kankino onkologus. Dabar atsakymas pradeda aiškėti.

Grupė mokslininkų, vadovaujamų Eriko C. Cardoso, 2026 metų gegužę žurnale „Nature" paskelbė tyrimą, kuris žingsnis po žingsnio atskleidžia, kaip ankstyvosios vėžinės ląstelės pakeičia savo aplinką, kad sukurtų palankią terpę augliui.

Plaučių kamieninės ląstelės kaip įėjimo vartai

Tyrėjai sutelkė dėmesį į plaučių adenokarcinomą — dažniausią plaučių vėžio tipą. Eksperimentuose su pelėmis jie sukėlė KRAS geno mutaciją plaučių alveolių II tipo (AT2) ląstelėse. Šios ląstelės veikia kaip plaučių kamieninės ląstelės — jos pakeičia pažeistas ar žuvusias kvėpavimo takų epitelio ląsteles, tačiau kartu jos yra dažniausias adenokarcinomos šaltinis.

KRAS mutacijos randamos maždaug trečdalyje plaučių adenokarcinomos atvejų. Tačiau vienos mutacijos augliui sukelti nepakanka — reikalingi papildomi pokyčiai tiek pačiose ląstelėse, tiek jų mikroaplinkoje.

„Remonto būsena" — dviašmenis kardas

Cardoso komanda nustatė, kad įgijusios KRAS mutaciją AT2 ląstelės pereina į vadinamąją pereinamąją „remonto būseną". Ši būsena primena normalų plaučių atsaką į pažeidimą, tačiau mutavusios ląstelės joje užstringa.

Užuot atstačiusios audinį ir grįžusios į ramybės būseną, jos pradeda siųsti cheminius signalus aplinkinėms ląstelėms. Šie signalai palaipsniui pakeičia stromą — jungiamąjį audinį, kuris normaliomis sąlygomis blokuoja naviko augimą. Vietoj apsauginio barjero stroma tampa auglio „inkubatoriumi".

Terapija prieš pasirodant navikui

Šis atradimas atveria duris naujai gydymo strategijai. Jei pavyktų blokuoti signalus, kuriais mutavusios AT2 ląstelės „užverbuoja" aplinką, auglys niekada nesusiformuotų. Gydymas prasidėtų dar prieš diagnozę — profilaktiškai, kai aptinkama tik genetinė mutacija be klinikinių požymių.

Mokslininkai pabrėžia, kad iki klinikinio pritaikymo dar toli. Tačiau kryptis aiški: vietoj to, kad kovotume su jau išplitusiu vėžiu, ateities onkologija gali išmokti užkirsti jam kelią pačioje pradžioje — kai mutavusi ląstelė dar tik bando įtikinti savo kaimynes, kad verta prisijungti.

Šaltiniai: https://lifespan.io/early-cancer-cells-change-their-surroundings-to-form-tumors/

Daugiau iš „Ligos ir sveikata"

Visi straipsniai →