Ligos ir sveikata

Karcinoidinis sindromas ir karcinoidiniai navikai: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Karcinoidinis sindromas - tai simptomų, kuriuos sukelia karcinoidiniai navikai, lėtai augantys neuroendokrininiai navikai, dažnai aptinkami virškinimo trakte a…

atnaujinta 8 min. skaitymo
Karcinoidinis sindromas ir karcinoidiniai navikai: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Karcinoidinis sindromas — tai simptomų visuma, kurią sukelia neuroendokrininių navikų (NET) į kraujotaką išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, pirmiausia serotoninas. Šie lėtai augantys navikai dažniausiai randami plonojoje žarnoje, apendikse, tiesiojoje žarnoje ar plaučiuose. Klasikinis karcinoidinis sindromas paprastai pasireiškia tik tada, kai navikas metastazavo į kepenis — sveikos kepenys šias medžiagas suskaido, o kepenų metastazės leidžia joms patekti tiesiai į sisteminę kraujotaką. Toliau šiame straipsnyje aptariami sindromo simptomai, priežastys, šiuolaikinė diagnostika bei gydymas ir gyvybei pavojinga karcinoidinė krizė.

Straipsnis trumpai

  • Karcinoidiniam sindromui būdingi simptomai — veido ir kaklo paraudimas, lėtinis viduriavimas, bronchų spazmas ir švokštimas — kuriuos sukelia neuroendokrininių navikų išskiriamas serotoninas ir kitos vazoaktyvios medžiagos.
  • Sindromas paprastai išryškėja tik po naviko metastazių į kepenis, nes sveikos kepenys hormonus suskaido; pagrindinė priežastis — pats neuroendokrininis navikas, o dauguma atvejų yra atsitiktiniai (sporadiniai).
  • Pagrindinis diagnostikos tyrimas — 24 valandų šlapimo 5-HIAA; papildomai tiriamas chromograninas A, NT-proBNP su echokardiografija ir atliekama Ga-68 DOTATATE PET/KT.
  • Gydymo pagrindas — somatostatino analogai (oktreotidas, lanreotidas); taikoma chirurgija, kepenims nukreipta terapija, PRRT (177Lu-DOTATATE), o atspariam viduriavimui — telotristatas.
  • Karcinoidinė krizė yra gyvybei pavojinga ūmi būklė, dažniausiai išprovokuojama operacijų ar procedūrų; prieš bet kokią invazinę procedūrą būtina informuoti gydytojus apie diagnozę.

Simptomai

Karcinoidinis sindromas gali sukelti įvairių simptomų, kurie daro didelę įtaką gyvenimo kokybei. Dažniausias simptomas (apie 85 % atvejų) — odos, ypač veido ir kaklo, paraudimas: staiga atsirandantis karščio ir paraudimo pojūtis, trunkantis kelias minutes. Beveik tokia pat dažna (apie 80 %) yra lėtinis vandeningas viduriavimas, kuris dažnai nepriklauso nuo valgymo ir sukelia skubėjimą bei diskomfortą. Dalis žmonių (apie 10–20 %) patiria bronchų spazmą, švokštimą ar dusulį. Tam tikras maistas (pavyzdžiui, alkoholis ar aštrus maistas), stresas ar fizinis krūvis gali sustiprinti simptomus, todėl svarbu nustatyti juos provokuojančius veiksnius. Ilgainiui dėl to, kad navikas nukreipia triptofaną į serotonino gamybą, gali išsivystyti pelagra — niacino (vitamino B3) trūkumo būklė. Ankstyvas šių simptomų atpažinimas padeda geriau juos valdyti, todėl nedvejodami aptarkite savo savijautą su gydytoju.

Karcinoidinė širdies liga

Ilgiau trunkantis karcinoidinis sindromas gali pažeisti širdį — išsivysto karcinoidinė širdies liga (Hedingerio sindromas). Tai serotonino sukelta dešiniųjų širdies vožtuvų (trišakio ir plautinio) fibrozė, pasireiškianti 20–70 % sindromu sergančių pacientų ir esanti svarbi mirštamumo priežastis. Tai ne paprasti „ritmo pokyčiai", o vožtuvų pažeidimas, galintis baigtis dešiniosios pusės širdies nepakankamumu su kojų patinimu ir dusuliu. Dėl to reikalinga reguliari stebėsena — NT-proBNP tyrimas ir echokardiografija, o pažengusiais atvejais gali prireikti vožtuvų operacijos. Daugiau apie širdies pažeidimus skaitykite skyriuje Širdies ir kraujagyslių ligos.

Priežastys

Karcinoidinį sindromą sukelia neuroendokrininiai navikai, kurie dažniausiai randami plonojoje ar storojoje žarnoje, apendikse, tiesiojoje žarnoje arba plaučiuose. Šie navikai išskiria serotoniną ir kitas vazoaktyvias medžiagas (histaminą, tachikininus, prostaglandinus). Svarbu suprasti pagrindinį mechanizmą: sveikos kepenys šias medžiagas inaktyvina pirmojo prasiskverbimo metu, todėl klasikinis sindromas paprastai išryškėja tik tada, kai navikas yra metastazavęs į kepenis (arba yra už virškinimo trakto ribų) — tuomet medžiagos patenka tiesiai į sisteminę kraujotaką.

Daugumos karcinoidinių navikų tiksli priežastis nežinoma, o atvejai yra atsitiktiniai (sporadiniai). Žinomi rizikos veiksniai:

  1. Paveldimi sindromai: 1 tipo daugybinė endokrininė neoplazija (MEN1), rečiau 1 tipo neurofibromatozė (NF1) ar von Hippel-Lindau sindromas gali padidinti riziką susirgti šiais navikais.
  2. Teigiama šeimos anamnezė: artimų giminaičių neuroendokrininiai navikai gali šiek tiek padidinti riziką.

Karcinoidiniai navikai priskiriami retiems navikams. Verta žinoti, kad neuroendokrininiams navikams priskiriamas ir medulinis skydliaukės vėžys.

Diagnostika

Įtarus karcinoidinį sindromą, atliekami tiksliniai laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai:

  1. 24 valandų šlapimo 5-HIAA: pagrindinis tyrimas. 5-HIAA yra serotonino skilimo produktas, todėl jo kiekis šlapime atspindi naviko aktyvumą (jautrumas ir specifiškumas siekia apie 90 %).
  2. Chromograninas A: naviko žymuo kraujyje, labiau naudojamas stebėsenai nei pirminei diagnozei.
  3. NT-proBNP ir echokardiografija: skirti įvertinti karcinoidinį širdies pažeidimą.
  4. Vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) navikui ir metastazėms kepenyse rasti, taip pat somatostatino receptorių PET/KT su Ga-68 DOTATATE.
  5. Biopsija ir histologinis tyrimas: galutinai patvirtina diagnozę; vertinami Ki-67, chromograninas A ir sinaptofizinas.

Labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju viso proceso metu, kad rezultatai būtų tikslūs.

Gydymas

Karcinoidinis sindromas gydomas pakopomis, atsižvelgiant į naviko išplitimą ir simptomus:

  1. Somatostatino analogai (oktreotidas, lanreotidas): gydymo pagrindas. Šie ilgai veikiantys vaistai mažina hormonų išskyrimą, kontroliuoja paraudimą bei viduriavimą ir gali sulėtinti naviko augimą, todėl gerokai pagerina gyvenimo kokybę.
  2. Chirurgija: naviko ar kepenų metastazių šalinimas, kai tai įmanoma.
  3. Kepenims nukreipta terapija: embolizacija (TAE/TACE) arba radiodažninė abliacija, kai pažeistos kepenys.
  4. PRRT (peptidų receptorių radionuklidinė terapija, 177Lu-DOTATATE / Lutathera): skiriama progresuojantiems navikams, turintiems somatostatino receptorių.
  5. Telotristatas: skiriamas refrakteriniam, somatostatino analogais nesuvaldomam viduriavimui.
  6. Everolimas arba interferonas alfa: taikomi atrinktais atvejais.

Reguliarūs tolesni vizitai pas gydytoją būtini siekiant stebėti būklę ir prireikus koreguoti gydymą.

Mitybos vaidmuo

Karcinoidinis sindromas yra onkologinė liga, kurios neįmanoma „natūraliai" išgydyti žolelėmis, papildais ar specialiomis dietomis — jokios tokios priemonės nepakeičia gydytojo paskirto gydymo. Vis dėlto mityba turi keletą realių, įrodymais pagrįstų vaidmenų:

  • Provokuojančių veiksnių vengimas: paraudimą ir kitus simptomus dažnai sukelia alkoholis, aštrus maistas, dideli karšti patiekalai, stresas ir intensyvus fizinis krūvis — juos verta riboti.
  • Mitybos specialisto konsultacija: esant lėtiniam viduriavimui ir maistinių medžiagų stygiui, dietologas padeda subalansuoti mitybą ir išvengti mitybinio nepritekliaus.
  • Niacino (nikotinamido) papildymas: kadangi navikas nukreipia triptofaną serotonino gamybai, gali trūkti niacino ir išsivystyti pelagra. Tokiu atveju gydytojas skiria niacino (nikotinamido) papildymą profilaktikai ar gydymui.

Prieš pradėdami bet kokį papildą ar keisdami mitybą, visada pasitarkite su gydytoju.

Karcinoidinė krizė

Karcinoidinė krizė — gyvybei pavojinga ūmi būklė, kuri yra svarbiausia ūmi sindromo komplikacija. Ją lydi staigus sunkus paraudimas, kraujospūdžio svyravimai (dažnai staigus kritimas), tachikardija ir bronchų spazmas. Krizę dažniausiai išprovokuoja operacija, biopsija, anestezija, kontrastinės ar kitos invazinės procedūros, taip pat naviko manipuliacija.

Krizei valdyti naudojamas oktreotidas — tiek profilaktiškai prieš procedūrą, tiek gydymui jos metu — kartu skiriant skysčių į veną. Itin svarbu: jei jums diagnozuotas neuroendokrininis navikas ar karcinoidinis sindromas, prieš bet kokią invazinę procedūrą, operaciją ar tyrimą su kontrastine medžiaga būtinai informuokite gydytojus apie savo diagnozę, kad būtų galima iš anksto skirti profilaktinį gydymą.

Ar galima išvengti?

Karcinoidinių navikų išvengti negalima — tai nėra su gyvensena susijęs vėžys. Įrodytų gyvensenos profilaktikos priemonių nėra: nei mityba, nei fizinis aktyvumas, nei rūkymo ar alkoholio vengimas neapsaugo nuo neuroendokrininių navikų ir jų nesukelia. Todėl svarbiausia ne „prevencija", o ankstyvas atpažinimas.

  • Atkreipkite dėmesį į požymius: nuolatinis veido paraudimas ir užsitęsęs lėtinis viduriavimas turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją.
  • Paveldimi sindromai: jei šeimoje yra MEN1 ar kitų paveldimų sindromų, rekomenduojama genetinė konsultacija ir reguliari stebėsena.

Dažnai užduodami klausimai

Ar karcinoidinis sindromas gali turėti įtakos gyvenimo trukmei?

Taip, karcinoidinis sindromas gali turėti įtakos gyvenimo trukmei. Šio poveikio mastas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant naviko stadiją, ar yra metastazių kepenyse, ar išsivystė karcinoidinė širdies liga, ir kaip gerai būklė valdoma. Kadangi karcinoidiniai navikai dažniausiai auga lėtai, anksti nustačius ir tinkamai gydant sindromą prognozė gali būti gera. Reguliari stebėsena ir savalaikis gydymas yra labai svarbūs palaikant geresnę gyvenimo kokybę.

Kokia yra tipinė karcinoidinių navikų demografinė situacija?

Karcinoidiniai navikai paprastai pasitaiko suaugusiesiems, dažnai diagnozuojami 50–80 metų amžiaus žmonėms. Jie gali būti šiek tiek dažnesni moterims nei vyrams. Šie navikai gali išsivystyti įvairiuose organuose, ypač virškinimo trakte ir plaučiuose. Nors atrodo reti, jie tampa vis dažniau atpažįstami, o supratimas apie jų demografiją padeda anksti juos aptikti.

Ar karcinoidiniai navikai yra paveldimi arba genetiniai?

Dauguma karcinoidinių navikų yra atsitiktiniai (sporadiniai) ir nepaveldimi. Vis dėlto tam tikros genetinės būklės gali padidinti riziką — pavyzdžiui, 1 tipo daugybinė endokrininė neoplazija (MEN1), rečiau NF1 ar von Hippel-Lindau sindromas. Jei jūsų šeimoje buvo neuroendokrininių navikų ar šių sindromų, verta pasikalbėti su gydytoju apie šeimos istoriją ir galimą genetinę konsultaciją bei stebėseną.

Ar yra rizika, kad karcinoidiniai navikai išplis?

Taip, karcinoidiniai navikai gali metastazuoti, t. y. iš pirminės vietos persikelti į kitas kūno dalis, dažniausiai į kepenis arba limfmazgius. Būtent kepenų metastazės dažniausiai ir sukelia klasikinį karcinoidinį sindromą. Todėl labai svarbu reguliariai stebėti naviko progresavimą. Ankstyvas aptikimas ir gydymas padeda suvaldyti išplitimo riziką ir pagerinti rezultatus.

Kaip diagnozuojami karcinoidiniai navikai?

Pagrindinis karcinoidinio sindromo tyrimas yra 24 valandų šlapimo 5-HIAA — tai serotonino skilimo produktas, atspindintis naviko aktyvumą (o ne paprastas „serotonino kiekis kraujyje"). Papildomai tiriamas chromograninas A, atliekamas NT-proBNP tyrimas ir echokardiografija širdies pažeidimui įvertinti. Navikui ir metastazėms rasti taikomi vaizdiniai tyrimai — KT ar MRT bei somatostatino receptorių PET/KT su Ga-68 DOTATATE. Galutinai diagnozę patvirtina biopsija ir histologinis tyrimas (Ki-67, chromograninas A, sinaptofizinas).

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis tarptautinėmis neuroendokrininių navikų gairėmis ir patikimais medicinos šaltiniais. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

Skubi pagalba ir konsultacijos

  • 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
  • 116 123Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Daugiau iš „Ligos ir sveikata"

Visi straipsniai →