Žarnyno vėžys, dar vadinamas storosios žarnos vėžiu, yra storosios arba tiesiosios žarnos vėžio tipas, kuriam būdingas nekontroliuojamas ląstelių augimas šiose srityse. Labai svarbu atpažinti simptomus, kad ligą būtų galima nustatyti anksti. Simptomai gali būti žarnyno įpročių pokyčiai, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas ir nuolatinis diskomfortas pilve. Pagrindinės rizikos priežastys dažnai susijusios su amžiumi, paveldimumu ir gyvenimo būdu. Šiame straipsnyje aptariami žarnyno vėžio simptomai, priežastys, diagnostika, šiuolaikinės gydymo galimybės bei prevencija ir Lietuvoje veikianti nemokama ankstyvosios diagnostikos programa.
Straipsnis trumpai
- Dažniausi žarnyno vėžio simptomai – tuštinimosi įpročių pokyčiai, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuovargis ir mažakraujystė; kraujavimo niekada nereikėtų savaime nurašyti hemorojui.
- Rizika didėja su amžiumi (dauguma atvejų nustatoma vyresniems nei 50 m.), tačiau sergamumas tarp jaunesnių žmonių sparčiai auga; svarbūs ir šeiminė anamnezė, mityba, gausi raudonos mėsos, nutukimas ir nejudrumas.
- Lietuvoje veikia nemokama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa: 50–74 m. asmenims slapto kraujavimo išmatose testas (iFOBT) kas 2 metus, teigiamą rezultatą tiriant kolonoskopija (apmoka PSDF).
- Pagrindinis diagnostikos metodas – kolonoskopija su biopsija; ligos stadijai nustatyti atliekami vaizdiniai tyrimai, navikas tiriamas ir molekuliškai (RAS, BRAF, MSI/MMR).
- Gydymas parenkamas pagal stadiją, naviko vietą ir molekulinį profilį: chirurgija, chemoterapija (FOLFOX/CAPOX), spindulinė terapija tiesiosios žarnos vėžiui, tikslinė terapija ir imunoterapija.
- Jokia dieta, vaistažolė ar maisto papildas neišgydo žarnyno vėžio – tai gali būti prevencijos dalis, bet ne gydymo pakaitalas.
Simptomai
Žarnyno įpročių pokyčiai gali rodyti žarnyno vėžį. Simptomai gali būti plonesnės išmatos, pasikeitęs tuštinimosi dažnis arba ryškiai raudonas ar tamsus kraujas išmatose. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į nuolatinį norą tuštintis, net ir ką tik išsituštinus. Kiti simptomai gali būti nepaaiškinamas svorio kritimas, didelis pilvo skausmas ar nuolatinis pilvo pūtimas. Nuovargis be aiškios priežasties, sumažėjęs apetitas, pykinimas ar nepaaiškinama mažakraujystė (anemija) taip pat gali būti susiję su žarnyno problemomis. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius, nes ankstyvas jų nustatymas gali turėti didelės įtakos gydymo veiksmingumui.
Ypač svarbu nepamiršti, kad kraujavimas iš tiesiosios žarnos, pasikeitęs tuštinimasis, svorio kritimas ar mažakraujystė niekada neturėtų būti automatiškai aiškinami vien hemorojumi – tai dažna vėluojančios diagnozės priežastis. Panašius simptomus gali sukelti ir kitos būklės, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas, todėl tikslią priežastį turi nustatyti gydytojas. Jei bet kurį iš šių simptomų jaučiate ilgiau nei kelias savaites, būtina kreiptis į gydytoją – jis gali įvertinti simptomus, atlikti reikiamus tyrimus ir nurodyti tolesnius veiksmus.
Priežastys
Žarnyno vėžio priežasčių supratimas gali padėti užkirsti kelią ligai ir anksti ją nustatyti. Riziką gali padidinti amžius, genetinis polinkis, gyvenimo būdas ir lėtinės uždegiminės ligos. Rizika didėja su amžiumi ir dauguma atvejų nustatoma vyresniems nei 50 m. asmenims. Vis dėlto pastaraisiais metais sergamumas tarp jaunesnių nei 50 m. žmonių sparčiai auga, todėl JAV ir kai kurių kitų šalių rekomendacijose patikrą patariama pradėti nuo 45 m. Lietuvos nemokama programa skirta 50–74 m. asmenims; jaunesni, turintys simptomų ar šeiminę riziką, turėtų kreiptis į gydytoją individualiai.
Jei jūsų šeimoje yra sergančiųjų žarnyno vėžiu arba tokių paveldimų ligų kaip Linčo sindromas, rizika gali būti didesnė. Gyvenimo būdo pasirinkimai taip pat turi reikšmingą įtaką: su didesne rizika siejama mityba, kurioje gausu raudonos arba perdirbtos mėsos ir mažai skaidulų, taip pat sėdimas darbas ir nutukimas. Rūkymas ir besaikis alkoholio vartojimas papildomai didina tikimybę susirgti. Lėtinės uždegiminės ligos – opinis kolitas ar Krono liga – gali sukelti žarnyno audinių pokyčius ir padidinti vėžio tikimybę.
Dauguma storosios žarnos vėžių išsivysto lėtai – iš pradžių žarnos gleivinėje atsiranda gerybinis polipas (adenoma), kuris per kelerius metus gali tapti vėžiniu. Todėl polipo pašalinimas kolonoskopijos metu faktiškai užkerta kelią vėžiui – tai esminė patikros nauda. Suprasdami šias priežastis galite imtis aktyvių veiksmų rizikai sumažinti: laikytis sveikesnio gyvenimo būdo, išlikti aktyviam ir su gydytoju aptarti savo šeimos istoriją.
Patikra ir kada nedelsti
Lietuvoje veikia nemokama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. 50–74 metų asmenys kas 2 metus gali atlikti slapto kraujavimo išmatose testą (iFOBT) pas šeimos gydytoją; nustačius kraują, skiriama kolonoskopija, kurią apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Patikra padeda rasti vėžį ar polipus dar iki simptomų atsiradimo – tai tiesiogiai gelbsti gyvybes.
Svarbu: kraujo išmatose, pasikeitusio tuštinimosi, nepaaiškinamo svorio kritimo ar mažakraujystės niekada nereikėtų savaime aiškinti vien hemorojumi – visada kreipkitės į gydytoją įvertinimui. Lėtinis, nepastebimas kraujavimas iš žarnyno ilgainiui gali sukelti geležies stokos anemiją, kuri kartais būna pirmasis ligos požymis.
Diagnostika
Įtarus žarnyno vėžį, pagrindinis tyrimas yra kolonoskopija – apžiūrima visa storoji žarna, paimama įtartino audinio biopsija ir, esant galimybei, pašalinami polipai. Patvirtinus diagnozę, ligos paplitimui (stadijai) nustatyti atliekami vaizdiniai tyrimai: krūtinės ir pilvo kompiuterinė tomografija, tiesiosios žarnos vėžiui – dubens magnetinio rezonanso tyrimas; tiriamas ir kraujo žymuo CEA. Šiuolaikinėje praktikoje navikas tiriamas ir molekuliškai (RAS, BRAF mutacijos, MSI/MMR būklė), nes nuo to priklauso gydymo parinkimas.
Gydymas
Žarnyno vėžio gydymas parenkamas pagal ligos stadiją, naviko vietą (storojoje ar tiesiojoje žarnoje) ir molekulinį profilį.
Chirurgija yra pagrindinis ankstyvų stadijų gydymo būdas – pašalinama navikinė žarnos dalis su aplinkiniais limfmazgiais. Ankstyvą polipinį vėžį kartais galima pašalinti endoskopiškai.
Chemoterapija. Esant išplitimui į limfmazgius ar gretimus audinius, po operacijos (adjuvantiškai) skiriami chemoterapijos deriniai – dažniausiai FOLFOX arba CAPOX (oksaliplatina su fluoropirimidinu). Tiesiosios žarnos vėžiui chemoterapija ir spindulinė terapija dažnai taikomos dar prieš operaciją (neoadjuvantiškai), siekiant sumažinti naviką.
Spindulinė terapija ypač svarbi tiesiosios žarnos vėžiui – padeda kontroliuoti naviką dubenyje.
Tikslinė terapija ir imunoterapija. Išplitusio vėžio atveju gydymas pritaikomas pagal naviko genetiką: esant „laukinio tipo" RAS/BRAF genams skiriami anti-EGFR vaistai (pvz., cetuksimabas, panitumumabas), kitais atvejais – anti-VEGF kryptiniai vaistai (bevacizumabas). Navikams su mikrosatelitiniu nestabilumu (MSI-H) arba sutrikusia DNR neatitikimų taisymo sistema (dMMR) labai veiksminga imunoterapija – pembrolizumabas, kuris tokiems pacientams pranoksta įprastą chemoterapiją. Todėl prieš skiriant gydymą navikas ištiriamas molekuliškai, o ne renkamasi pagal paciento pageidavimą.
Gydymo planą sudaro gydytojų komanda (chirurgas, onkologas, radioterapeutas), atsižvelgdama į stadiją ir paciento būklę. Su gydytoju verta aptarti galimą šalutinį poveikį ir palaikomąją pagalbą.
Prevencija
Imdamiesi aktyvių veiksmų galite gerokai sumažinti žarnyno vėžio riziką. Paprasti gyvenimo būdo pokyčiai gali pagerinti jūsų bendrą sveikatą ir sumažinti tikimybę susirgti šia liga. Štai keletas svarbiausių prevencijos strategijų:
- Valgykite subalansuotą maistą: daugiausia dėmesio skirkite vaisiams, daržovėms, neskaldytiems grūdams ir liesiems baltymams, ribodami raudoną ir perdirbtą mėsą.
- Išlaikykite sveiką svorį: stenkitės palaikyti sveiką kūno svorį tinkama mityba ir mankšta.
- Būkite aktyvūs: reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti riziką. Kiekvieną savaitę siekite bent 150 minučių vidutinio sunkumo fizinio krūvio.
- Ribokite alkoholio vartojimą ir meskite rūkyti: tai gali gerokai sumažinti riziką susirgti žarnyno vėžiu.
Be to, labai svarbu dalyvauti patikros programoje, ypač jei šeimoje yra sirgusiųjų žarnyno vėžiu arba yra kitų rizikos veiksnių.
Atskirai svarbu pabrėžti: jokia dieta, vaistažolė ar maisto papildas neišgydo žarnyno vėžio ir neturėtų pakeisti gydytojo skiriamo gydymo. Subalansuota, daug skaidulų turinti mityba gali sumažinti riziką susirgti, tačiau tai prevencija, o ne gydymas. Bet kokius papildus gydymo metu būtina derinti su onkologu, nes kai kurie gali trukdyti chemoterapijai.
Dažnai užduodami klausimai
Koks žarnyno vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumas?
Penkerių metų santykinis išgyvenamumas labai priklauso nuo stadijos diagnozės metu: lokalizuoto (neišplitusio) storosios žarnos vėžio – apie 91 %, išplitusio į gretimus audinius ar limfmazgius – apie 73 %, o nutolusių metastazių atveju – apie 13 %. Būtent todėl ankstyvas nustatymas patikros metu yra toks svarbus.
Kaip žarnyno vėžys veikia kasdienį gyvenimą?
Žarnyno vėžys gali labai paveikti kasdienį gyvenimą. Galite jausti nuovargį, apetito pokyčius ir emocinį stresą. Paprasta veikla, tokia kaip ėjimas į darbą ar bendravimas, gali tapti sudėtinga. Gali tekti dažnai lankytis pas gydytojus ar gydytis, o tai paveiks jūsų kasdienybę. Be to, neapibrėžtumas dėl sveikatos gali kelti nerimą. Labai svarbu kreiptis pagalbos į draugus, šeimą ar gydytoją, kad lengviau įveiktumėte šiuos pokyčius ir išlaikytumėte normalumo jausmą.
Ar yra genetinių žarnyno vėžio rizikos tyrimų?
Esant stipriai šeiminei anamnezei (keli artimi giminaičiai, jaunas amžius diagnozės metu) ar įtariant paveldimą sindromą, pavyzdžiui, Linčo sindromą, gydytojas gali nukreipti genetinei konsultacijai ir tyrimui. Tai nėra įprastas bendros populiacijos tyrimas – sprendimą priima specialistas, atsižvelgdamas į jūsų šeimos istoriją ir riziką.
Ar gali žarnyno vėžys atsinaujinti po gydymo?
Taip, žarnyno vėžys po gydymo gali atsinaujinti. Net sėkmingai baigus gydymą, vis tiek gali būti tikimybė, kad liga grįš. Svarbu išlikti budriems ir stebėti bet kokius organizmo pokyčius. Reguliarus stebėjimas pas gydytoją padeda anksti pastebėti požymius. Visus susirūpinimą keliančius klausimus aptarkite su gydytoju – jis gali pateikti jūsų situacijai pritaikytas rekomendacijas ir padėti veiksmingai valdyti riziką.
Kokie gyvenimo būdo pokyčiai padeda sveikstant nuo žarnyno vėžio?
Gyvenimo būdo pokyčiai gali labai padėti sveikstant po žarnyno vėžio. Daugiausia dėmesio skirkite subalansuotai mitybai, kurioje gausu vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų. Reguliariai mankštindamiesi galite pagerinti energiją ir nuotaiką. Taip pat svarbu valdyti stresą bei gerti pakankamai vandens. Vengdami rūkyti ir ribodami alkoholio vartojimą pagerinsite bendrą sveikatą. Vis dėlto šie pokyčiai papildo, o ne pakeičia gydytojo skiriamą gydymą.
Šaltiniai ir daugiau informacijos
Ši informacija parengta remiantis oficialiais Lietuvos ir tarptautinių institucijų duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Patikimi šaltiniai
- Valstybinė ligonių kasa – Storosios žarnos vėžio prevencija — Lietuvos nemokamos patikros programos sąlygos: 50–74 m., slapto kraujavimo testas kas 2 metus, kolonoskopija ir polipų šalinimas, apmokami iš PSDF.
- Valstybinė ligonių kasa – „Laikas kritinis veiksnys" — kodėl liga ilgai būna besimptomė, patikros dalyvavimas Lietuvoje ir ankstyvo nustatymo nauda.
- E. sveikatos portalas (esveikata.lt) — asmeninė medicininė istorija, e. receptai, siuntimai pas specialistus.
- USPSTF – Colorectal Cancer: Screening — tarptautinė patikros rekomendacija (nuo 45 m.), patikros metodai ir įrodymų lygiai.
- American Cancer Society – Survival Rates for Colorectal Cancer — penkerių metų išgyvenamumas pagal stadiją (SEER).
- American Cancer Society – Colorectal cancer rising in younger adults — augantis sergamumas tarp jaunesnių nei 50 m. asmenų.
- ESMO – Gastrointestinal Cancers Clinical Practice Guidelines — diagnostikos ir gydymo (chirurgija, chemoterapija, tikslinė terapija) standartai.
- KEYNOTE-177, NEJM – Pembrolizumab in MSI-H Colorectal Cancer — imunoterapijos pranašumas dMMR/MSI-H metastazavusio vėžio atveju.
Skubi pagalba ir konsultacijos
- 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
- 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.
Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
