Ligos ir sveikata

Kepenų vėžio rizika išlieka net ir išgydžius hepatitą C: kaltos ne virusas, o medžiagų apykaita

2 min. skaitymo
Kepenų vėžio rizika išlieka net ir išgydžius hepatitą C: kaltos ne virusas, o medžiagų apykaita

Kai žmogui pagaliau pasakoma, kad hepatito C virusas jo organizme sunaikintas, palengvėjimas būna milžiniškas. Šiuolaikiniai tiesioginio veikimo antivirusiniai vaistai (DAA) išgydo daugiau nei 95 proc. atvejų — per kelias savaites geriamų tablečių kursas, ir viruso nebelieka. Tačiau Taivano nacionalinės universitetinės ligoninės mokslininkai ką tik atskleidė nemalonią tiesą: kepenų vėžio rizika po išgydymo niekur nedingsta.

2026 m. gegužę žurnale „Gut" paskelbtas didelės apimties ilgalaikis tyrimas, kuriame dalyvavo keli Taivano medicinos centrai, parodė, kad nors hepatito C išgydymas sumažina kepenų ląstelių karcinomos (HCC) tikimybę maždaug 80 proc., likęs pavojus išlieka — ir jis susijęs ne su pačiu virusu, o su medžiagų apykaitos būkle.

Suriebėjusios kepenys — tylioji grėsmė

Esminis atradimas: pacientams, kuriems po viruso pašalinimo diagnozuojama metabolinė suriebėjusių kepenų liga (MASLD), kepenų vėžio rizika išauga maždaug dvigubai. Dar daugiau — jei prie riebiųjų kepenų prisideda cukrinis diabetas arba prediabetas, statistika dar prastesnė. Šią sąsają ta pati tyrėjų grupė pirmą kartą pastebėjo dar 2025 m. „Journal of Hepatology" publikacijoje, o dabar ji patvirtinta kur kas platesniu mastu.

Vadovaujami daktarų Yu-Ping Chang ir Yun-Chu Chen, prižiūrimi profesorių Jia-Horng Kao ir Chen-Hua Liu iš Hepatito tyrimų centro, mokslininkai pabrėžia: viruso sunaikinimas nelygu visiškam vėžio rizikos panaikinimui. Kepenų audinio pažeidimai, atsiradę dar aktyvios infekcijos metu, gali likti — ir kartu su metaboliniais sutrikimais kurti terpę navikui formuotis.

Ką tai reiškia praktiškai? Žmogus, sėkmingai baigęs hepatito C gydymą, negali tiesiog „pamiršti" kepenų. Reguliarūs tyrimai — ultragarsas, ALT/AST fermentų stebėjimas — lieka būtini, ypač jei yra antsvorio, riebiųjų kepenų požymių ar gliukozės apykaitos sutrikimų. Gydytojai pabrėžia, kad stebėsena po DAA kurso turėtų tapti tokia pat įprasta kaip ir onkologinė patikra po kitų vėžio rizikos veiksnių.

Tyrimo autoriai tikisi, kad šie duomenys pakeis klinikinę praktiką — po hepatito C išgydymo pacientams turėtų būti automatiškai vertinama ne tik virusologinė, bet ir metabolinė rizika. Kol kas daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, po DAA gydymo rekomenduojama tik periodinė viruso apkrova, o pilnas metabolinis profilis dažnai lieka už kadro.

Daugiau iš „Ligos ir sveikata"

Visi straipsniai →