Kai 34-erių vilnietė po darbo užlipo laiptais į ketvirtą aukštą ir pajuto, kad širdis daužosi neįprastai ilgai, ji nurašė tai stresui. Po mėnesio kardiologas jai pasakė tai, ką Higienos instituto (HI) naujausi duomenys patvirtina skaičiais: širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje seniai nebėra tik vyresnio amžiaus problema.
Minint Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną (gegužės 28 d.), HI paskelbė išankstinius 2025 metų duomenis. Jie atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: moterų sergamumas kraujotakos sistemos ligomis auga ne tik tarp vyresnių, bet ir tarp 18–44 metų amžiaus grupės atstovių.
Ligos renkasi lytį
2025 metais tūkstančiui moterų teko beveik 390 kraujotakos sistemos ligų atvejų. Tarp vyrų šis rodiklis siekė apie 307 atvejus — skirtumas akivaizdus. Tačiau įdomiau yra tai, kokiomis ligomis serga kiekviena lytis.
Moterys dažniau serga hipertenzinėmis, cerebrovaskulinėmis ligomis, širdies nepakankamumu bei venų varikoze. Vyrams dažniau diagnozuojamos ūminės gyvybei pavojingos būklės — miokardo infarktas ar aterosklerozė. HI Sveikatos informacijos centro duomenimis, moterų ligotumas nuosekliai auga tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse.
30-metės kardiologijos skyriuje — nebe išimtis
Didžiausi ligotumo rodikliai fiksuojami 45 metų ir vyresnių moterų grupėje. Tačiau nerimą kelia augantis sergamumas tarp 18–44 metų amžiaus moterų. Ši amžiaus grupė anksčiau retai patekdavo į kardiologijos statistiką.
Specialistai pabrėžia, kad didelę dalį rizikos veiksnių galima sumažinti laiku atliekant profilaktinius sveikatos patikrinimus. Kraujospūdžio matavimas, cholesterolio tyrimai ir fizinio aktyvumo palaikymas yra paprasčiausi, tačiau veiksmingiausi įrankiai.
Vėžio statistikoje — dvi aiškios lyderės
Išankstiniais 2025 m. duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 57,4 proc. visų mirusių moterų, o nuo piktybinių navikų — 18,7 proc. Pastaraisiais metais stebimas nuoseklus mirtingumo nuo kraujotakos ligų mažėjimas, kuris gali rodyti gerėjančią prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Tačiau moterų rodikliai išlieka aukštesni nei vyrų.
Tarp onkologinių ligų pirmauja dvi: krūties vėžys (36,6 mirties atvejų 100 tūkst. moterų) ir gimdos kaklelio vėžys (10,1 atvejo 100 tūkst. moterų). Krūties vėžio mirtingumas didesnis mieste, o nuo gimdos kaklelio vėžio dažniau miršta kaimo vietovėse gyvenančios moterys. Šis skirtumas siejamas su nevienodomis galimybėmis pasiekti profilaktines patikros programas.
HI duomenys primena, kad prevencija veikia — tik reikia ja pasinaudoti laiku.
Šaltiniai: https://www.hi.lt/naujienos/tarptautine-moteru-sveikatos-gerinimo-diena-didziausios-gresmes-moteru-sveikatai-sirdies-ir-kraujagysliu-ligos-bei-vezys/
