Smegenys turi savo apsaugos sistemą — imunines ląsteles, kurios saugo nervinį audinį nuo grėsmių. Tačiau sergant Alzheimerio liga ši apsauga tampa priešu. Užuot padėjusios, imuninės ląstelės įstringa lėtinio aktyvumo būsenoje ir pradeda ardyti ryšius tarp nervinių ląstelių. 2026 m. gegužę žurnale „Cell Chemical Biology" paskelbtas „Scripps Research" instituto darbas rodo, kad mokslininkai atrado molekulinį jungiklį, kuris, panašu, paleidžia šį destruktyvų procesą.
Vienas baltymas, dvi asmenybės
Tyrime nagrinėjamas baltymas STING — įprastai jis veikia kaip ankstyvojo įspėjimo sistemos dalis, padedanti organizmui aptikti grėsmes. Tačiau mokslininkai nustatė, kad sergant Alzheimerio liga STING patiria cheminį pokytį — S-nitrozilinimą (sieros, deguonies ir azoto reakciją). Ši modifikacija paverčia baltymą hiperaktyviu ir jis ima skatinti žalingą smegenų uždegimą.
Kai tyrėjai blokavo šią cheminę modifikaciją Alzheimerio ligos pelių modelyje, neuro-uždegimo lygis krito, o nervinių ląstelių jungtys — būtent tos, kurios nyksta sergant Alzheimeriu — buvo apsaugotos.
Nuo laboratorijos iki klinikos
„Tai naujas ir svarbus terapinis taikinys Alzheimerio ligai", — sakė vyresnysis autorius Stuartas Liptonas, „Scripps Research" profesorius ir klinikinis neurologas. Jo komanda patvirtino, kad tas pats signalinis kelias aktyvuotas ir žmogaus Alzheimerio ligos smegenų mėginiuose, ir kamieninių ląstelių modeliuose.
Profesorius Liptonas prieš daugiau nei trisdešimt metų pirmasis atrado patį S-nitrozilinimo procesą. Dabar jo laboratorija rodo, kad šis atradimas gali tapti raktu į Alzheimerio gydymą — ne simptomų slopinimą, o pačios ligos mechanizmo perjungimą.
Kol kas darbas yra ikiklinikinėje stadijoje. Vaistų, gebančių saugiai blokuoti STING S-nitrozilinimą žmogaus smegenyse, dar nėra. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad taikinys yra itin perspektyvus — pirmą kartą kalbama apie galimybę ne tik stabdyti ligos progresavimą, bet ir apsaugoti smegenų ryšius, kol jie dar nepažeisti.
