Kai pacientui diagnozuojamas metastazavęs prostatos vėžys, atsparus hormonų terapijai, onkologai dažnai skiria taikliąją radioaktyviąją terapiją — liutecio-177 PSMA. Tačiau iki šiol tiksli dozimetrija, parodanti, kiek spinduliuotės pasieks naviką, o kiek nusės sveikuose organuose, buvo atliekama tik po pirmosios procedūros. Tai reiškia, kad pirmoji dozė iš esmės buvo aklas šūvis — gydytojai nežinojo, ar pacientas gaus pakankamai spinduliuotės navikui sunaikinti ir ar nenukentės inkstai ar seilių liaukos.
Dirbtinis intelektas keičia taisykles
2026 m. gegužės pabaigoje Branduolinės medicinos ir molekulinio vaizdinimo draugijos metiniame susirinkime pristatytas tyrimas siūlo išeitį — mašininio mokymosi modelį, kuris gali numatyti spinduliuotės dozę dar prieš pradedant gydymą.
„18F-PSMA PET/CT tyrimai jau dabar plačiai atliekami prostatos vėžiu sergantiems pacientams, tačiau jų galimybės prognozuoti gydomąją spinduliuotės dozę iki šiol nebuvo tyrinėtos", — sakė dr. Amitas Nautiyalas, Sautamptono universiteto ligoninės mokslininkas.
Ką parodė pirmieji devyni pacientai
Tyrime dalyvavo devyni vyrai, kuriems iš viso buvo analizuoti 57 navikai, 36 seilių liaukos ir 18 inkstų. Mokslininkai sukūrė mišraus efekto modelį, kuris, remdamasis priešterapiniais PET/CT vaizdais, sugebėjo prognozuoti, kiek spinduliuotės absorbuos kiekvienas audinys.
Tai svarbu, nes seilių liaukos ir inkstai yra vieni jautriausių organų šios rūšies terapijoje — per didelė dozė gali sukelti burnos džiūvimą ar inkstų funkcijos sutrikimą.
Ką tai reiškia pacientams
Jei ši technologija pasitvirtins didesniuose klinikiniuose tyrimuose, gydytojai galės dar prieš pirmąją terapijos sesiją žinoti, ar pacientui ji bus veiksminga. Tiems, kuriems numatoma dozė būtų per maža navikui paveikti, būtų galima iškart siūlyti alternatyvų gydymą, negaištant brangaus laiko.
Pacientams, kurių organai per jautrūs, modelis padėtų iš anksto koreguoti dozę ir išvengti nereikalingo šalutinio poveikio.
